Giliaspaudė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Viršuje - popieriaus lapas, apačioje - spaudos matrica.

Giliaspaudė (gilioji spauda) – spaudos būdas, taikomas grafikoje ir poligrafijoje.

Atspaudas gaunamas nuo įdubusių spausdinamųjų elementų. Įdubos raižomos arba ėsdinamos metalo plokštėje arba spaudos forma gaminama fotocheminiu būdu. Dažais tepama visa metalo plokštė arba spaudos forma. Vėliau dažai nuvalomi nuo iškilių vietų ir daromas atspaudas. Svarbiausios autorinės giliaspaudės technikos yra raižinys, sausoji adata, ofortas, akvatinta, mecotinta, minkštasis lakas. Fotomechaninės formos daromos su rastru arba su bitumo grūdeliais. Rastrine giliaspaude perteikiami subtiliausi tonai ir šešėlių gradacijos, be to, gaunami dideli atspaudų tiražai. Spaudos elementai įgilinti ir jų gylis yra nevienodas – kuo intensyvesnę spalvą reikia išgauti, tuo gilesnis atitinkamas spaudos elementas. Nuo tarpinių elementų dažus prieš spausdinimą nuvalo specialus peilis (brauklė) – rakelis. Vaizdo perdavimas nuo spaudos formos ant užspausdinamos medžiagos – tiesioginis.

Autorinė giliaspaudė atsirado XV a. vid.; XIX a.pab. išrastas fotomechaninis formų gamybos būdas. XX a. pr. pradėta spausdinti rotacinėmis mašinomis. XX a. vid. ištobulinta daugiaspalvė giliaspaudė. Lietuvoje autorinė giliaspaudė (vario raižiniai) atsirado XVII a. Spaustuvėse giliaspaudė pradėta taikyti XX a. 4-tą dešimtmetį.