Mecotinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ludwig von Siegen – Amelija Elizabeta, 1643 m. Pirmasis žinomas mecotintos darbas

Mecotinta (it. mezzotinto < mezzo – 'vidurinis, tarpinis' + tinto – 'dažytas') – giliaspaudės technika, kuomet metalo plokštelė proceso pradžioje sušiaušiama specialiu įrankiu (vad. „rokeriu“), o piešinys kuriamas sugadintą paviršių užlyginant.[1] Tokiu būdu, darbas kuriamas pradedant visiškai juoda spalva ir ilgainiui dirbant išryškinamos šviesiausios jo vietos. Ši technika sukurta XVII a. Anglijoje. Ji neretai naudojama kartu su kitais giliaspaudės būdais, tokiais kaip sausa adata ar akvatinta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]