Giedrius Petružis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giedrius Petružis
Gimė 1951 m. birželio 22 d. (72 metai)
Kaunas
Tėvas Adomas
Motina Ona
Sutuoktinis (-ė) Sada Petružienė
Vaikai Adomas, Adolfas, Aronas
Veikla inžinierius mechanikas, politologas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija 1976 m. SSKP,
1990 m. LDDP,
2001 m. LSDP,
2005 m. LSP,
2009-2012 m. SLF
Alma mater 1976 m. Kauno politechnikos institutas,
1989 m. Vilniaus aukštoji partinė mokykla

Giedrius Petružis (g. 1951 m. birželio 22 d.) – Lietuvos inžinierius mechanikas, politologas, pedagogas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. baigė Klaipėdos darbo jaunimo vidurinę vakarinę mokyklą, 1976 m. Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

19801983 m. LKP Klaipėdos miesto komiteto instruktorius. Nuo 1983 m. Klaipėdos okeaninės žvejybos laivyno bazės partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas, nuo 1985 m. sekretorius. 1985–1988 m. Klaipėdos miesto futbolo federacijos pirmininkas, 1988–1989 m. LSSR futbolo federacijos vicepirmininkas. 1986–1989 m. mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, įgijo politinių disciplinų dėstytojo kvalifikaciją. 1989 m. Lietuvos jūrų laivininkystės kadrų tarnybos ir mokymo įstaigų viršininkas. 1989–1990 m. savarankiškos LKP Klaipėdos miesto komiteto I sekretorius. 1989–1991 m. istorijos ir ekonominės geografijos mokytojas Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

19931997 m. LR Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje. 1997 m. UAB draudimo brokerio „Gairepa“ direktoriaus pavaduotojas, 20012003 m. direktorius. Nuo 1997 m. korporacijos „Lietverslas“ viceprezidentas Vakarų Lietuvos regionui. 2001–2003 m. Laivų statybos ir remonto mokyklos profesijos mokytojas. 2003–2004 m. Kauno verslo ir technologijų kolegijos Juknaičių filialo dėstytojas. 2003–2008 m. statybos darbų įmonės „Lokys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2004–2009 m. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos ir Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos valstybinių egzaminų komisijos narys. 2007–2008 m. UAB „Stabilios konstrukcijos“ generalinis direktorius. Nuo 2009 m. Tarptautinio politikos mokslų instituto direktorius. 2013–2014 m. Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius. Mokslinių straipsnių ir publikacijų istorijos, politikos ir kultūrologijos temomis autorius ir bendraautoris.

Politinė ir visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1990 m. LDDP narys, respublikinės tarybos prezidiumo narys, Klaipėdos tarybos pirmininkas. 2001–2002 m. LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkas (2001 m. sausio mėn. LDDP susijungė su LSDP, taip suformuojant vieną partiją). 2001–2003 m. LSDP Klaipėdos skyriaus narys, LSDP tarybos narys. 2005 m. Lietuvos socialistų partijos (LSP) pirmininko pavaduotojas ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas, 2006 m. spalio 28 d. LSP VII suvažiavime išrinktas partijos pirmininku.[1] 2010 m. partijos Socialistinis liaudies frontas tarybos narys, tarptautinių ryšių komiteto narys ir Klaipėdos skyriaus garbės pirmininkas.[2][3]

Nuo 1995 m. Klaipėdos politinės visuomenės kolegijos vadovas. 1999 m. visuomeninio judėjimo „Lietuva – Europa“ vicepirmininkas. Nuo 2009 m. Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos garbės narys.[4] 2009 m. išrinktas Lietuvos asociacijos už saugumą ir bendradarbiavimą Europoje pirmininku.

1993–1995 m. Klaipėdos miesto tarybos deputatas. 1995 m. kovo-birželio mėn., 1997–2000 m. (LDDP sąraše) ir 1997–2000 m. (LDDP sąraše) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rusų diasporos integracijos problemos Pietų Baltijos regione. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. – ISBN 5-7406-0621-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]