Gišeramaireros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gišeramaireros[1] (arm. Գիշերամայրեր – „tamsos motinos“) – Saulę persekiojančios piktosios raganos armėnų mitologijoje; nakties tamsos personifikacija.[2][3]

Pasakojama, kad gišeramaireros Saulę be paliovos persekiojančios nuo pat pasaulio sukūrimo dienos. Rankose jos laikančios gyvates. Norėdamos sučiupti Saulę, vakare gišeramaireros išlenda viršun iš po kalnų, tačiau nespėja – Saulė jau būna nusileidusi. Visos gišeramaireros tuomet pradeda pūsti ir pasaulį apgaubia tamsa.[2][3]

Gišeramaireros nesiliauja ieškojusios Saulės: raganų būriai bando ją surasti miške, medžiuose, kalnuose. Taip ir neradusios Saulės, gišeramaireros per sugriautus malūnus ir išdžiūvusias versmes nusileidžia į požemius. Čia jos toliau ieško Saulės, tačiau ši kaip tik joms nusileidus į požemius pateka rytuose.[2][3]

Anot mitų, jei tik gišeramaireros pamatytų Saulę, neliktų gyvas nė vienas žmogus, o žemę nuklotų gyvatės (tamsa).[2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 31.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Мифы народов мира. Гишерамайрер , C. Б. Арутюнян – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Арутюнян С. Б. Гишерамайрер // Мифологический словарь / гл. ред. Е. М. Мелетинский. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 156. — 672 с. — ISBN 5-85270-032-0.