Pereiti prie turinio

Gevaldigeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gevaldigeris (rus. гевальдигер) – karo policijos pareigos Rusijos armijoje 1711–1864 m., įtvirtintos 1716 m. Karių statutu bei 1812 m. „Didžiosios veikiančios armijos valdymo nuostatais“.[1]

Gevaldigeriais vadindavo generalgevaldigerio padėjėjus, užtikrindavusius tvarką kariuomenės stovėjimo vietose ir karo veiksmų zonoje. Gevaldigerių pareigas užimdavo jaunesnieji karininkai (IX–XIV klasės pagal Rangų lentelę).[1]

Gevaldigerių pareigos buvo panaikintos 1862–1864 m., kai vyko karinių apygardų reforma ir sausumos kariuomenėje buvo panaikinti atskiri korpusai ir atskiros armijos.[1]