Gerardas Bajoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gerardas Bajoras (1928 m. vasario 29 d. Grubose, Panemunio valsčius1991 m. kovo 18 d. Vilnius) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą (VU). Pašauktas į karinę tarnybą Leningrado karinėje jūrų akademijoje įgijo lakų – dažų inžinieriaus specialybę. 19601961 m. stažavosi ir skaitė paskaitas Leuna Mesburgo (VDR) auštojoje chemijos mokykloje [1]. 19621965 m. mokėsi Leningrado tarybos technologijos instituto aspirantūroje, apgynė disertaciją „Poliamidų modifikavimas nesočiaisiais aldehidais“, chemijos mokslų kandidatas. 19671968 m. stažavosi Tokijo universitete.[2] 1987 m. chemijos mokslų daktaras.

1954 m. TSRS karinio jūrų laivyno inžinierius chemikas Vladivostoke. 1957 m. demobilizuotas, dirbo projektavimo-konstravimo biure Vilniuje. Nuo 1958 m. VU dėstytojas. 1961 m. SSKP narys. 1961 m. VU vyr. dėstytojas, 1969 m. docentas, 1990 m. profesorius. 19671977 m., 1988–1991 m. Polimerų katedros vedėjas, 1987–1991 m. Chemijos fakulteto dekanas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė vandenyje tirpstančių polimerų sintezę, kai kurių monomerų radikalinę polimerizaciją, sintetinių dervų modifikavimą. Paskelbė apie 170 mokslinių darbų, 19 išradimų ir 4 mokymo priemonių bendraautoris [3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gerardas Bajoras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 166 psl.
  2. R. Makuška. Profesorius Gerardas Bajoras
  3. Gerardas Bajoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 460 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerardas Bajoras (1928–1991)