Georgenburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Georgenburgas arba Jurgenburgas (vok. Georgenburg, Jürgenburg – 13431403 m. Vokiečių ordino pilis, stovėjusi ant Nemuno kranto prie dab. Jurbarko.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilį pastatydino didysis Vokiečių ordino magistras Liudolfas Kenigas. 1381 m. žvalgyti Georgenburgo apylinkių Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis pasiuntė sūnų Vytautą, o pats 1382 m. balandžio mėn. Nemunu laivais priplaukė iki Georgenburgo ir iš bombardų apšaudė pilį. Komtūras Johanas fon Meldingenas sudegino papilį, bet pilį, tris dienas lietuvių puolamą, apgynė.

1384 m. liepos 9 d. Vytautas, grįždamas iš Prūsijos, kur buvo pabėgęs pas kryžiuočius, netikėtai apgaule užėmė ir sudegino Georgenburgą, į nelaisvę paėmė vicekomtūrą Dytrichą von Grūstę ir 10 Vokiečių ordino riterių. 1387 m. kryžiuočiai pilį atstatė. 1390 m. vėl pas juos pasitraukusiam Vytautui buvo patikėtos Georgenburgo ir kitos Panemunės pilys, jį rėmę žemaičiai gavo teisę per Georgenburgą, Ragainę ir Klaipėdą vykti prekiauti į Prūsiją.

1392 m. Georgenburge Vytautas priglaudė savo sąjungininkus Joną Alšėniškį, Jurgį Narimantaitį ir kitus kunigaikščius, kuriuos įkaitais buvo davęs Vokiečių ordinui. 1392 m. Vytautas pilį paliko ir grįžo į Lietuvą. Iki 1398 m. pilyje kaip įkaitas buvo laikomas iš Marienburgo pilies perkeltas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis. 1403 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kariuomenė Georgenburgą vėl sugriovė, pilis nebuvo atstatyta.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tomas BaranauskasJurgenburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 52 psl.