Geniai (Tauragė)

Geniai

Koordinatės

55°20′46″š. pl. 22°12′11″r. ilg. / 55.346°š. pl. 22.203°r. ilg.Koordinatės: 55°20′46″š. pl. 22°12′11″r. ilg. / 55.346°š. pl. 22.203°r. ilg.

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Seniūnija

Mažonų seniūnija

Gyventojų

8

Vikiteka

Geniai (Tauragė)

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Geniaĩ
Kilmininkas:	Genių̃

Geniai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, Pagramančio RP, 4 km į pietvakarius nuo Pagramančio. Išsidėstę Jūros upės dešiniajame krante. Kaime dunkso didelė ir išraiškinga atodanga.

Negausios kaimo sodybos, įsispraudusios tarp upės ir Tyrelio miško, ilga vora tęsiasi net penkis kilometrus. 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje nurodyta, kad šios „prastos“ žemės vietovėse Ilgoji dirvelė, Patyrelio medynė, Upylos intaka priklauso jo didenybės karaliaus pavaldiniui Geniui Dargvilaičiui, kitur vadinamam tiesiog Geniu. Šis senoviškas asmenvardis ilgainiui tapo vietovardžiu. Geniuose nuo seno trūko erdvės, tad kaimas niekada nebuvo didelis. 1923 m. jame surašyti 8 ūkiai ir 43 gyventojai. 2009 m. tebestovėjo 9 sodybos, bet jose gyveno tik 14 žmonių.

Pavėsinė netoli Genių ąžuolo

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genių atodanga

Ties Geniais Jūra staigiai sukasi kairėn ir skalauja stačią atodangą. Ji įspūdingai aukšta – apie 24 m, ir gana ilga – maždaug 160 m. Veikiamas erozijos yžius nuolat keičiasi, griūva versdamas upėn arčiausiai jo krašto augančius medžius. Atodanga – vertingas geologijos paminklas. Kelis kartus ją tyrinėję geologai nustatė, jog skerspjūvyje ryškūs devyni sluoksniai ir tarpsluoksniai. Kiekvienas jų susiklostė tam tikru geologiniu laikmečiu ir atspindi šių vietų – Karšuvos žemumos – beveik 200 000 metų geologinę praeitį. Viršutinis 3 m storio juostuoto molio (varvų) sluoksnis susidarė ištirpus paskutiniam ledynui ir šiose vietose išsiliejus marioms. Kasmet vandens nešamos sąnašos sugulė į sluoksnelius, kuriuos skaičiuojant galima padaryti išvadą, jog marios telkšojo ilgiau nei 70 metų. Žemiau, 3–6 m gylyje, byra rusvai pilkas moreninis priesmėlis. Šią moreną (nuogulas) paliko paskutinis ledynas, kuris iš Lietuvos galutinai pasitraukė maždaug prieš 13 000 metų. Įdomu, kad geologai priesmėlyje aptiko nemažai klinčių „apvalainukų“, kuriuos ledynas užgriebė, kai slinko dabartinės Baltijos jūros dugnu. Dar giliau slūgsantys sluoksniai aprašyti ties atodangos kraštu pastatytame informaciniame stende. Prie atodangos įrengta regykla

Kaime yra senas ąžuolas. Jis keroja maždaug 150 m nuo dešiniojo Jūros kranto, ant slėnio krašto, prie sunykusios Marozų sodybos. Medžio apimtis – 5,65 m, tad tai tikras gamtos paminklas.