Genesis tyrimų zondas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Genesis tyrimų mokslinis zondas. Jis tyrinėjo Saulės vėjo daleles

Genesis tyrimų zondas – nedidelis tyrimų zondas, kuris buvo naudojamas Saulės vėjo dalelėms gaudyti. 2001 m. rugpjūčio 8 d. NASA į kosmosą paleido zondą. 2004 m. rugsėjo 8 d. grįždamas atgal į Žemę, zondas patyrė nedidelę avariją, neišsiskleidus zondo parašiutams. Pagal planą zondą buvo ketintą pagauti ore specialiomis gaudyklėmis, maždaug 1200 m aukštyje, tačiau zondas nukrito ant Žemės.

Skrydis

Genesis kosmose skriejo Lagranžo taške 1, kuris yra tarp Žemės ir Saulės. Zondas nuo Žemės buvo nutolęs nuo 1,2 iki 1,6 mln. kilometrų. Pats aparatas skriejo ekliptikos plokštumoje nutoldama nuo jo 700 000 km, o statmena kryptimi – 450 000 km. Ji skriejo aplink Saulę ovalo formos (halo) orbita. Viso buvo įveiktos 5 tokios orbitos. 2004 m. balandžio 1 d. uždariusi gaudyklių dangčius, o pačias paslėpus grąžinamoje kapsulėje, „Genesis“ pasuko Žemės link.

Tyrimo Genesis zondo gaudyklėje yra pagauti silicio, aukso, safyro, deimanto ir rinktiniai neono, argono cheminiai pavyzdžiai.

Mokslinė informacija

Genesis tyrimų zondas Saulės daleles rinko 850 dienų. Iš viso buvo pagauta 0,4 miligramo Saulės medžiagos. Saulės vėjo gaudyklėse įstrigusias tarpplanetines dulkes bei galaktinės kilmės kosminius spindulius tikimasi atskirti naudojant kitokį nei Saulės vėjo greitį ir kryptį. Pagautos dalelės turėtų patikslinti ne tik Saulės, bet ir visos Saulės sistemos kilmės, sudėties ir evoliucijos modelius.