Generalinio štabo karininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Generalinio štabo karininkai (rus. Офицеры Генерального Штаба – karininkų kategorija carinės Rusijos kariuomenėje paskutinį XIX a. trečdalį – XX a. pradžioje. Tai buvo karininkai, baigę visą Nikolajaus Generalinio štabo akademijos kursą ir priskirti Generaliniam štabui. Tai reiškė, kad šie karininkai ateityje galės būti paskirti į pareigas Rusijos Generaliniame štabe.

Karininkai, baigę apmokymą Generalinio štabo akademijoje ir gavę pavadinimą Generalinio štabo karininkas, būdavo paskiriami tarnauti kariniuose daliniuose, dažniausiai – jų štabuose. Tokie karininkai būdavo įtraukti į du karininkų sąrašus – Generalinio štabo karininkų sąrašą ir į kariuomenės rūšies, kurioje tarnavo, karininkų sąrašą.

Generalinio štabo karininkas būdavo tituluojamas prie laipsnio pridedant žodžius „Generalinio štabo“, pvz., Generalinio štabo kapitonas. Gavus aukštesnį laipsnį priedėlis „Generalinio štabo“ būdavo perkeliamas naujam laipsniui, t. y., Generalinio štabo kapitonas tapdavo Generalinio štabo papulkininkiu. Šis titulavimas likdavo tol, kol karininkas likdavo Generalinio štabo sąrašuose.

Štabuose (nuo divizijos iki karinės apygardos) ir atskirų brigadų bei tvirtovių štabuose būdavo pareigybės, kurias užimti galėdavo tik Generalinio štabo karininkai. Vienu iš Generalinio štabo karininkų štabuose uždavinių būdavo karo veiksmų žurnalų (ar kelio žurnalų, apgulties žurnalų ir kt.) vedimas.

Generalinio štabo karininkams paprastai trūkdavo rikiuotės karininko patirties, kuriai papildyti Rusijos kariuomenėje egzistavo cenzinio vadovavimo principas.

1851 m. į Generalinio štabo akademiją įstojo tik 7 karininkai, todėl karininkų skatinimui stoti mokytis buvo suteikiama daug lengvatų. Po to į akademiją ėmė stoti vidutiniškai po 36 karininkus per metus.