Gehena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ben Hinomo slėnis 1854 m.

Gehena, Ben Hinomas[1] (hebr.גֵּיא בֶן־הִנֹּם‎‏‎) – slėnis netoliese Jeruzalės (į vakarus ir pietus), minimas Biblijoje.[2]

Anot Jozuės knygos 15, 8, Gehena buvusi tarsi siena, skirianti Judo ir Benjamino gentis.[1] Kitur Senajame Testamente minima, kad čia žydai aukodavę amonitų dievui Molochui vaikus.[2] Aukoti pradėta karaliaus Saliamono laikais ir nesiliauta iki pat Babilonijos nelaisvės.[2] Judėjos karalius Jošija, siekdamas tokią praktiką išgyvendinti, šią vietą pavertęs šiukšlynu, miesto atliekos degintos visą parą.[3] Minimi pranašų prakeiksmai Gehenos slėniui.[3]

Gehena virto siaubingos, prakeiktos vietos simboliu.[3] Naujajame Testamente, islamiškuose tekstuose – nusidėjėlių bausmės vieta,[3] Talmude – apsivalymo vieta, po kurios išsivaduojama iš kančių.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Danel Dikevič. Gehena. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Gehenna. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 132 psl.