Gegutkamanės

Psithyrus

Juodoji gegutkamanė (Bombus rupestris)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Vabzdžiai ( Insecta)
Būrys:	Plėviasparniai ( Hymenoptera)
Pobūris:	Smaugtapilviai ( Apocrita)
Antšeimis:	Bitiniai ( Apoidea)
Šeima:	Bitės ( Apidae)
Gentis:	Kamanės ( Bombus)
Pogentė:	Gegutkamanės ( Psithyrus)

Binomas

Psithyrus
Lepeletier, 1833

Gegutkamanės (Psithyrus) – kamanių (Bombus) genties vabzdžių pogentė. Kaip ir gegutė, nuo kurios kilo šios kamanių grupės pavadinimas, gegutkamanės nedaro savo lizdų, o kiaušinėlius deda kitų kamanių lizduose.

Išvaizda

Puošniosios gegutkamanės (*Bombus vestalis*) (kairėje) ir žeminės kamanės (*Bombus terrestris*) (dešinėje) galinės kojos.

Kiekvienos rūšies gegutkamanės savo išvaizda labai panašios į tos rūšies kamanes, kurių šeimas išnaudoja. Dėl savo panašumo jos nesukelia įtarimo kamanėms darbininkėms. Pagrindinis gegutkamanes nuo kitų kamanių skiriantis morfologinis požymis, tai galinės kojos, kurios pas gegutkamanes nepritaikytos rinkti žiedadulkėms. Jų trečiosios poros kojų blauzdų išorinė plokštuma išgaubta, vientisai apaugusi plaukeliais, o tikrųjų kamanių – lėkšta, plika, kraštuose apaugusi ilgais plaukeliais.

Biologija

Vystymo ciklas panašus, kaip ir tikrųjų kamanių, tik gegutkamanių patelės pavasarį pradeda skraidyti mėnesiu vėliau. Papildomai besimaitindamos nektaru, jos ieško kamanių lizdų. Dėl savo panašumo į tikrųjų kamanių rūšis, kurias parazituoja, gegutkamanių patelės neatpažintos tikrųjų kamanių šeimos narių, netrukdomai patenka į jų lizdus ir ten pradeda dėti kiaušinėlius. Padėjusios kiaušinėlius greitai nugaišta. Iš jų kiaušinėlių išsiritusias lervutes maitina ir prižiūri tikrųjų kamanių šeimos nariai. Naujos kartos gegutkamanių patelės ir patinėliai pradeda skraidyti vasaros pabaigoje. Patinėliai, apvaisinę pateles, žūva, o patelės, susiradusios tinkamą prieglobstį, užmiega žiemos miegu.

Taksonomija

Seniau gegutkamanės buvo laikomos atskira gentis (Psithyrus s.str.), kuri kartu su tikrųjų kamanių (Bombus s.str.) gentim sudarė kamanių tribą (Bombini). Tačiau vėliau, įrodžius jų morfologinių požymių panašumą, šias gentis buvo pasiūlyta jungti į vieną gentį (Bombus s.lat.), o gegutkamanės laikomos kamanių (Bombus s.lat.) pogente. Šį pakeitimą pasiūlė P. Viljamsas 1991 m.

Lietuvos gegutkamanės

Lietuvoje aptiktos 7 gegutkamanių rūšys:

	Sodinė gegutkamanė Bombus barbutellus Kirby, 1802	Dažniausiai parazituoja sodinės kamanės (Bombus hortorum) lizduose, bet kartais pasirenka ir kitų kamanių rūšių lizdus.
	Šilinė gegutkamanė Bombus bohemicus Seidl, 1837	Parazituoja šilinės kamanės (Bombus lucorum) lizduose.
	Geltonoji gegutkamanė Bombus campestris Panzer, 1801	Dažniausiai parazituoja pilkšvosios kamanės (Bombus sylvarum) lizduose, bet kartais pasirenka ir kitų kamanių rūšių lizdus.
	Norveginė gegutkamanė Bombus norvegicus Sparre-Schneider, 1918	Parazituoja medinės kamanės (Bombus hypnorum) lizduose.
	Juodoji gegutkamanė Bombus rupestris Fabricius, 1793	Parazituoja akmeninės kamanės (Bombus lapidarius) lizduose.
	Miškinė gegutkamanė Bombus sylvestris Lepeletier, 1832	Parazituoja miškinės kamanės (Bombus pratorum) lizduose.
	Puošnioji gegutkamanė Bombus vestalis Geoffroy, 1785	Parazituoja žeminės kamanės (Bombus terrestris) lizduose.

Taip pat Lietuvos teritorijoje ieškotina dar viena gegutkamanių rūšis – keturspalvė gegutkamanė (Bombus quadricolor), kuri Lietuvoje dar neaptikta. Aptikta Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Manoma, jog ji parazituoja šilinės kamanės (Bombus lucorum) lizdus.

Šaltiniai

Vytautas Tamutis, Justinas Straigis, Algirdas Amšiejus. Kamanės, Kaunas: „Lututė“, 2010. psl. 13. ISBN 978-9955-37-102-1