Gegutkamanės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Psithyrus
Juodoji gegutkamanė  (Bombus rupestris)
Juodoji gegutkamanė (Bombus rupestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
(Wikispecies-logo.svg Hymenoptera)
Pobūris: Smaugtapilviai
(Wikispecies-logo.svg Apocrita)
Antšeimis: Bitiniai
(Wikispecies-logo.svg Apoidea)
Šeima: Bitės
(Wikispecies-logo.svg Apidae)
Gentis: Kamanės
(Wikispecies-logo.svg Bombus)
Pogentė: Gegutkamanės
(Wikispecies-logo.svg Psithyrus)
Binomas
Psithyrus
Lepeletier, 1833

Gegutkamanės (lot. Psithyrus) – kamanių (Bombus) genties vabzdžių pogentė. Kaip ir gegutė, nuo kurios kilo šios kamanių grupės pavadinimas, gegutkamanės nedaro savo lizdų, o kiaušinėlius deda kitų kamanių lizduose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Puošniosios gegutkamanės (Bombus vestalis) (kairėje) ir žeminės kamanės (Bombus terrestris) (dešinėje) galinės kojos.

Kiekvienos rūšies gegutkamanės savo išvaizda labai panašios į tos rūšies kamanes, kurių šeimas išnaudoja. Dėl savo panašumo jos nesukelia įtarimo kamanėms darbininkėms. Pagrindinis gegutkamanes nuo kitų kamanių skiriantis morfologinis požymis, tai galinės kojos, kurios pas gegutkamanes nepritaikytos rinkti žiedadulkėms. Jų trečiosios poros kojų blauzdų išorinė plokštuma išgaubta, vientisai apaugusi plaukeliais, o tikrųjų kamanių – lėkšta, plika, kraštuose apaugusi ilgais plaukeliais.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vystymo ciklas panašus, kaip ir tikrųjų kamanių, tik gegutkamanių patelės pavasarį pradeda skraidyti mėnesiu vėliau. Papildomai besimaitindamos nektaru, jos ieško kamanių lizdų. Dėl savo panašumo į tikrųjų kamanių rūšis, kurias parazituoja, gegutkamanių patelės neatpažintos tikrųjų kamanių šeimos narių, netrukdomai patenka į jų lizdus ir ten pradeda dėti kiaušinėlius. Padėjusios kiaušinėlius greitai nugaišta. Iš jų kiaušinėlių išsiritusias lervutes maitina ir prižiūri tikrųjų kamanių šeimos nariai. Naujos kartos gegutkamanių patelės ir patinėliai pradeda skraidyti vasaros pabaigoje. Patinėliai, apvaisinę pateles, žūva, o patelės, susiradusios tinkamą prieglobstį, užmiega žiemos miegu.

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau gegutkamanės buvo laikomos atskira gentis (Psithyrus s.str.), kuri kartu su tikrųjų kamanių (Bombus s.str.) gentim sudarė kamanių tribą (Bombini). Tačiau vėliau, įrodžius jų morfologinių požymių panašumą, šias gentis buvo pasiūlyta jungti į vieną gentį (Bombus s.lat.), o gegutkamanės laikomos kamanių (Bombus s.lat.) pogente. Šį pakeitimą pasiūlė P. Viljamsas 1991 m.

Lietuvos gegutkamanės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje aptiktos 7 gegutkamanių rūšys:

Bombus.barbutellus.-.lindsey.jpg Sodinė gegutkamanė Bombus barbutellus (Kirby, 1802) Dažniausiai parazituoja sodinės kamanės (Bombus hortorum) lizduose, bet kartais pasirenka ir kitų kamanių rūšių lizdus.
Jordsnylthumla0051.jpg Šilinė gegutkamanė Bombus bohemicus (Seidl, 1837) Parazituoja šilinės kamanės (Bombus lucorum) lizduose.
Bombus barbutellus Belgian Ardennes.jpg Geltonoji gegutkamanė Bombus campestris (Panzer, 1801) Dažniausiai parazituoja pilkšvosios kamanės (Bombus sylvarum) lizduose, bet kartais pasirenka ir kitų kamanių rūšių lizdus.
Norveginė gegutkamanė Bombus norvegicus (Sparre-Schneider, 1918) Parazituoja medinės kamanės (Bombus hypnorum) lizduose.
Bombus rupestris- side (rupestris01).jpg Juodoji gegutkamanė Bombus rupestris (Fabricius, 1793) Parazituoja akmeninės kamanės (Bombus lapidarius) lizduose.
Bombus bohemicus (male) Belgian Ardennes.jpg Miškinė gegutkamanė Bombus sylvestris (Lepeletier, 1832) Parazituoja miškinės kamanės (Bombus pratorum) lizduose.
Bumblebee January 2008-4.jpg Puošnioji gegutkamanė Bombus vestalis (Geoffroy, 1785) Parazituoja žeminės kamanės (Bombus terrestris) lizduose.

Taip pat Lietuvos teritorijoje ieškotina dar viena gegutkamanių rūšis – keturspalvė gegutkamanė (Bombus quadricolor), kuri Lietuvoje dar neaptikta. Aptikta Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Manoma, jog ji parazituoja šilinės kamanės (Bombus lucorum) lizdus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Tamutis, Justinas Straigis, Algirdas Amšiejus. Kamanės, Kaunas: „Lututė“, 2010. psl. 13. ISBN 978-9955-37-102-1