Gaurės valsčius
55°14′š. pl. 22°29′r. ilg. / 55.24°š. pl. 22.48°r. ilg.
| Gaurės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Gaurė |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1920–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1950) |
Gaurės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Gaurė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVIII a. pabaigos. Atkurtas po I pasaulinio karo, panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Tauragės rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 251 | 3812 | 770 | ||
| 1932 m. | 167 | 5216 | 6 seniūnijos [2] | ||
| 1934 m. | 3812 | 652 | |||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
178 | 5 apylinkės [3] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Dargaičiai | Dargaičių seniūnija | Dargaičių apylinkė |
| Eičiai | Eičių seniūnija | - |
| Gaurė | Gaurės seniūnija | Gaurės apylinkė |
| Kunigiškiai | Kunigiškių seniūnija | Kunigiškių apylinkė |
| Milgaudžiai | Milgaudžių seniūnija | Milgaudžių apylinkė |
| Sakalinė | Sakalinės seniūnija | Sakalinės apylinkė |
| Iš viso: | 6 seniūnijos | 5 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 1940 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[7]
- miestelis: Gaurė
- kaimai: Aneliškė, Balandžiai, Baltrušaičiai, Braziškiai, Burbiškiai, Cegelnė (Pavarniai), Dargaičiai I, Dargaičiai II, Deperencija (Pakardupis), Drutaviškiai, Dvarviečiai, Eičiai, Gailiškė, Gauraičiai, Gaurė, Jucaičiai, Kiukiškiai, Kunigiškiai, Lybiškiai, Liperiškė, Liutkaičiai, Milaičiai, Milgaudžiai, Puikojai I, Puikojai II, Pameižiai, Pasalupis, Platkepuriai, Puikiai, Šakalinė, Stirbaičiai, Šiauriškiai, Traklaukas, Užvarniai, Užvejai, Vėžaičiai I, Vėžaičiai II, Zaltriškiai, Zuikiškiai, Žiburiai (Naudvaris)
- viensėdžiai: Dvarelis, Vaidginiai, Vigaviškiai
- dvaras: Gaurė
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 3812 žmonių:
- Lietuviai - 94,18% (3590);
- Vokiečiai - 2,99% (114);
- Rusai - 2,09% (80);
- Žydai - 0,45% (17);
- Kiti - 0,29% (11).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1867 | Šiaurikiai | Juozas Kasputis, knygnešys | 1943 |
| 1908 | Sakalinė | Jonas Kruopas, kalbininkas | 1975 |
| 1936 | Traklaukis | Juozapas Mockaitis, agronomas selekcininkas | |
| 1940 | Užvėjai | Albinas Gailius, technologas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 151
- ↑ Gaurės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 1085 psl.