Pereiti prie turinio

Garso bangos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Garso bangos, dar vadinamos akustinėmis bangomis, yra išilginės bangos. Jas sukuria dalelės, svyruojančios išilgai bangų sklidimo krypties ir sudarančios didelio bei mažo slėgio sritis (sutankėjimus ir praretėjimus). Jos sklinda kietaisiais kūnais, skysčiais bei dujomis ir užima platų dažnio diapazoną. Kietuose kūnuose gali sklisti ir skersinės garso bangos. Bangas, kurių dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz (garsinio dažnio diapazonas), junta žmogaus ausis. Jos paprastai vadinamos garsu (žr. Garsas). Kitos aukštesnio ir žemesnio dažnio bangos vadinamos ultragarsu ir infragarsu. Garso bangas tiriantis mokslas vadinamas akustika.

Garso bangų greitis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garso bangos sklidimo greitis priklauso nuo terpės, kuria sklinda garsas, rūšies ir temperatūros. 0 °C temperatūros sausu oru sklindančių garso bangų greitis yra 331 m/s. Pakilus oro temperatūrai, jis padidėja.

Ikigarsinis greitis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitis, mažesnis už garso greitį toje pačioje terpėje ir tomis pačiomis sąlygomis. Įprastiniai lėktuvai skraido ikigarsiniais greičiais.

Viršgarsinis greitis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitis, didesnis už garso greitį toje pačioje terpėje ir tomis pačiomis sąlygomis. Viršgarsiniu greičiu skraido tokie lėktuvai kaip „Konkordas“. Dėl viršyto garso greičio susidaro stiprus trenksmas (Garsinis smūgis), kurį sukuria skrendančio lėktuvo smūginė banga.


Garso bangos

Ultragarsas | Infragarsas