Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia
54°49′32″š. pl. 23°52′19″r. ilg. / 54.8256436°š. pl. 23.8718488°r. ilg.
Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia | |
---|---|
Tikėjimo srovė | liuteronai |
Savivaldybė | Kauno rajonas |
Gyvenvietė | Garliava |
Adresas | Vytauto g. 99 |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta | 1870 m. |
Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia – mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia, esanti Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto g. 99. Bažnyčia neveikianti, joje įsikūrusi dizaino studija, architektų biuras, įrengta ekspozicijų erdvė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1818 m. Garliavoje buvo įsteigta liuteronų parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia pastatyta apie 1860-1870 m. Bažnyčia buvusi su bokštu, kuriame kabojo du variniai didžiuliai varpai. Vidaus interjerą puošė didelis ir prabangus šviestuvas, patogūs suolai, altoriaus įranga. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo. Buvo sunaikinti bokštas, stogas, langai, durys. 1937 m. inžinierius Antanas Gruodis parengė bažnyčios bokšto atstatymo projektą. Pagrindinio fasado ašyje smaile užbaigtas keturkampis bokštas, kurio aukštis apie 25 m. Tarpukario metais bažnyčia buvo atstatyta, čia vyko sakralinė veikla.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo išdraskyta, išgrobstyta. Sovietiniais metais maldos namai buvo paversti kailių ir odų apdirbimo dirbtuvėmis. Atgavus Nepriklausomybę, smarkiai apleista bažnyčia buvo grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei, tačiau sakralinė veikla joje neatsigavo. Tąkart ekspertai suskaičiavo, kad pastato rekonstrukcijai reikėtų maždaug 3 mln. litų. Liuteronams tokia pinigų suma pasirodė neįkandama, todėl jie nusprendė bažnyčią parduoti. Kulto pastatas atsidūrė verslininkų rankose. Be kitų planų, buvo numatyta čia įkurti naktinį klubą, piceriją.[1] Bažnyčia pakeitė daugybę savininkų, buvo tapusi anstolių kontoros taikiniu.[2] Nors ir buvo pradėta remontuoti, ilgainiui ji liko paramstyta senais pastoliais, apsupta šiukšlynų.
2022 m. atnaujintoje bažnyčioje įsikūrė renginių erdvė ir RIGHETTO architektų biuras.[3]
Paveldo objektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2005 m. balandžio 18 d. objektas buvo įregistruotas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unik. kodas 30618).[4] Nors bažnyčia pripažinta kultūros vertybe, pastato paskirtis yra komercinė, ir paveldo saugotojai nėra nustatę didelių veiklos apribojimų.[5] Saugotini yra: pastato tūris, bokštas, šlaitinis stogas, medinės gegnės, arkinės nišos, piliastrai, karnizai, betoninė fasado apdaila. Anot paminklosaugininkų, pastatas gali būti naudojamas įvairioms paskirtims, svarbiausia, kad šventovėje būtų išsaugota jos erdvė.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčios pastatas yra daugiakampio formos plano, vieno aukšto su bokštu. Pastato tūrį formuoja vienanavė, stačiakampio plano bažnyčios erdvė, kiek žemesnė penkiasienė presbiterija ir keturkampio plano bokštas. Pagrindinis įėjimas iš rytinės pusės (nuo Vytauto g.), šalutinis - iš vakarinės.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčia pastoliuose, 2014 m.
-
2016 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Apleista bažnyčia gali virsti picerija ir naktiniu klubu
- ↑ Garliavoje parduodama bažnyčia
- ↑ Architektė dizaino galeriją įkūrė bažnyčiojeArchyvuota kopija 2022-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-10-30.
- ↑ Liuteronų parduodamai bažnyčiai pirkėjų neatsiranda Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.