Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°49′32″š. pl. 23°52′19″r. ilg. / 54.8256436°š. pl. 23.8718488°r. ilg. / 54.8256436; 23.8718488

Christian cross.svg
Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia
Garliava, liuteronų bažnyčia.JPG
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Garliava
Adresas Vytauto g. 99
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1870 m.

Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia – mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia, esanti Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto g. 99. Bažnyčia neveikianti, remontuotina.

Bažnyčia prieškaryje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1818 m. Garliavoje buvo įsteigta liuteronų parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia pastatyta apie 1860-1870 m. Bažnyčia buvusi su bokštu, kuriame kabojo du variniai didžiuliai varpai. Vidaus interjerą puošė didelis ir prabangus šviestuvas, patogūs suolai, altoriaus įranga. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo. Buvo sunaikinti bokštas, stogas, langai, durys. 1937 m. inžinierius Antanas Gruodis parengė bažnyčios bokšto atstatymo projektą. Pagrindinio fasado ašyje smaile užbaigtas keturkampis bokštas, kurio aukštis apie 25 m. Tarpukario metais bažnyčia buvo atstatyta, čia vyko sakralinė veikla.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo išdraskyta, išgrobstyta. Sovietiniais metais maldos namai buvo paversti kailių ir odų apdirbimo dirbtuvėmis. Atgavus Nepriklausomybę, smarkiai apleista bažnyčia buvo grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei, tačiau sakralinė veikla joje neatsigavo. Tąkart ekspertai suskaičiavo, kad pastato rekonstrukcijai reikėtų maždaug 3 mln. litų. Liuteronams tokia pinigų suma pasirodė neįkandama, todėl jie nusprendė bažnyčią parduoti. Kulto pastatas atsidūrė verslininkų rankose. Be kitų planų, buvo numatyta čia įkurti naktinį klubą, piceriją.[1] Bažnyčia pakeitė visą eilę savininkų, buvo tapusi anstolių kontoros taikiniu.[2] Nors ir buvo pradėta remontuoti, ilgainiui ji liko paramstyta senais pastoliais, apsupta šiukšlynų.

Paveldo objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. balandžio 18 d. objektas buvo įregistruotas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unik. kodas 30618).[3] Nors bažnyčia pripažinta kultūros vertybe, pastato paskirtis yra komercinė, ir paveldo saugotojai nėra nustatę didelių veiklos apribojimų.[4] Saugotini yra: pastato tūris, bokštas, šlaitinis stogas, medinės gegnės, arkinės nišos, piliastrai, karnizai, betoninė fasado apdaila. Anot paminklosaugininkų, pastatas gali būti naudojamas įvairioms paskirtims, svarbiausia, kad šventovėje būtų išsaugota jos erdvė.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios pastatas yra daugiakampio formos plano, vieno aukšto su bokštu. Pastato tūrį formuoja vienanavė, stačiakampio plano bažnyčios erdvė, kiek žemesnė penkiasienė presbiterija ir keturkampio plano bokštas. Pagrindinis įėjimas iš rytinės pusės (nuo Vytauto g.), šalutinis - iš vakarinės.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka