Garifūnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Garifūnų kalba
Garífuna, Cariff
KalbamaHondūro vėliava Hondūras:
98 000

Gvatemalos vėliava Gvatemala:
16 700
Belizo vėliava Belizas:
16 100

Nikaragvos vėliava Nikaragva:
<1000
Kalbančiųjų skaičius~200 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėAravakų
 Maipurų
  Šiaurės maipurų
   Garifūnų
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2cai
ISO 639-3cab

Garifūnų kalba – aravakų kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama afrikiečių ir aravakų/karibų palikuonių garifūnų. Paplitusi Belize, Hondūre, Gvatemaloje, Nikaragvoje (vad. Moskitų krante). Kalbančiųjų skaičius ~100-300 tūkst. žmonių.

Garifūnų žodyno kilmė:

Garifūnų kalba pasižymi išskirtine savybe, kad moterų ir vyrų vartojamas žodynas skiriasi. Yra dalis žodžių, kuriuos vyrai vadina vienaip, moterys kitaip. Moteriškas žodynas daugiausia aravakų kilmės, vyriškas – karibų. 2009 m. Garifūnų kalba įtraukta į UNESCO žodinio ir nematerialaus paveldo vertybių sąrašą.

Abėcėlę sudaro 6 balsės (a, e, i, o, ü, u) ir 16 priebalsių (b, ch, d, f, g, h, k, l, m, n, p, r, s, t, w, y).

Daiktavardžiai turi vyrišką ir moterišką giminę. Daugiskaitos sudarymas nereguliarus, jai sudaryti naudojamas priesagos. Priesagomis taip pat nurodomas objekto ryšis. Veiksmažodžiai kaitomi laikais, nuosakomis, asmenimis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]