Gaidelis

Kitos reikšmės – Gaidelis (reikšmės).

Gaidelis
2015 m. kovą (nuo Drąseikių)
Gaidelis
Koordinatės	54.996967°š. pl. 24.099189°r. ilg. / 54.996967; 24.099189
Vieta	Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija	Lapių seniūnija
Aukštis	4,06 m
Plotas	4,76x4,71 m
Kultūros vertybių registras
Kodas	2011

Gaidelis (sin. Gaidelio akmuo, Gaidys, Drąseikių, Krėslynų akmuo) – stambus riedulys Kauno rajono savivaldybėje, Drąseikių kaime (Lapių sen.), 0,32 km į pietryčius nuo kelio  232  Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , gulintis Neries vagoje, arčiau dešiniojo upės kranto. Priešingame krante, išoriniame upės vingyje įsikūrę Krėslynai ir Guldynai, priklausantys Jonavos rajono savivaldybei (Užusalių sen.). Šalia akmens pasroviui susidariusi medžiais ir krūmais apaugusi nedidelė sala. 800 m prieš srovę tame pačiame krante atsiveria Stavidvario atodanga. Gaidelis – didžiausias Lietuvos upių akmuo.

Gaidelis pritaikytas lankymui iš Krėslynų pusės: ties Senojo Kauno kelio 12A pastatyta lankytino objekto dvikalbė rodyklė „Akmuo Gaidelis Neries upėje 150 m“, ant aukšto kranto puoselėjama žalia veja, yra atokvėpio vieta, suolelis. Kauno raj. pusėje – neaptinkama nuorodų į objektą, pastatyta ištisinė sodų bendrijų savininkų tvora su ženklais „Privati teritorija“ (2026 m. duomenimis). Pakrantė priešais akmenį lėkšta, šlapia, natūraliai apaugusi žolėmis, dilgėlynais.

1964 m. Gaidelis buvo paskelbtas gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Be to, jis – archeologijos paminklas. Buvo nurodoma lokacija: Užusalių apylinkė, Krėslynų kaimas. Akmens matmenys — 5×4,1×4,5 m. 2005 m. įrašytas į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaip geologinis gamtos paveldo objektas priskirtas prie gamtos paminklų.

2004 m. Neries riedulys buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas valstybės saugomo regioninės reikšmės mitologijos paminklo statusas, nurodyta lokacija – Drąseikių kaimas (Kauno raj.).

Gaidelio viršutinė dalis (pasrovinėje pusėje) laiptiškai šiek tiek išskilusi (galimai kitados paskaldyta). Riedulio viršvandeninė dalis, ypač ketera, pabalusi nuo vandens paukščių paliktų išmatų gausumo. Didesnių potvynių metu visas riedulys atsiduria po vandeniu. Upės tėkmė ties rieduliu labai greita, stipri, verpetinga, nuo kranto atbristi prie jo neįmanoma (per gilu).

Lietuvos geologijos tarnybos 1989 m. liepos 7 d. vertinimu, akmens būklė įvertinta kaip gera, natūrali. Upės tėkmė ties juo labai greita, stipri, verpetinga, nuo kranto atbristi prie jo neįmanoma (per gilu). Ant aukšto kairiojo Neries kranto, ties P. Maciono sodyba, stovėjo Gaideliui skirtas archeologijos paminklo betoninis paminklinis stulpas su, deja, klaidingu užrašu: „Guldynų akmuo“ (šitoks paminklinis stulpas čia buvo atsiradęs gal prieš 3 metus).

Tautosakinės žinios, padavimai

Iš Baltarusijos girių plukdydami sielius, prie Gaidžio, arba Gaidelio, sielininkai sustodavo pietauti, nakvoti. Ši vieta sielininkams keldavo rūpesčių, nes sunku būdavo plaukti, srovė nešdavo sielius upėje pasislėpusio akmens link. Pietinė riedulio pusė labai sueižėjusi, šiaurinė — ledų nugludinta. Vietą, kur riogso Gaidys, gyventojai vadina Druskelės rėva.

Senutė Antanina Sabaliauskienė iš P. Maciono sodybos pasakojo, kad Gaidelis seniau buvęs arčiau kairiojo Neries kranto, priklausė Krėslynų kaimui, o pagrindinė upės tėkmė, kuria praplukdydavo sėlius, buvusi tarp šio stambiojo akmens ir dešiniojo Neries kranto. Persistūmus gi Neries vagai labiau į kairę, Gaidelis atsidūręs arčiau dešiniojo upės kranto.

Pasak vietinių gyventojų, vietovėje šalia akmens, vaidendavosi. „Pro šalį važiuojantys susivėlinę keleiviai girdėdavo kalimą, matydavo kažką sėdint ant akmens ir net eidavo pypkę užsidegti, nes būdavo šaukiami tikraisiais vardais. Kartais tiesiog klaidžiodavo ir negalėdavo pro tą vietą pravažiuoti. Viskas išnykdavo tik užgiedojus gaidžiui“. Pasakojima, jog akmenį nešęs velnias, tačiau užgiedojus gaidžiams jis jį metęs o pats prapuolęs upėje.

Padavimai, perduodami iš kartos į kartą apie Gaidelio akmenį lėmė objekto išlikimą bei vertinimą. Tarpukaryje Neries rieduliai buvo sprogdinami, o Gaidelio akmuo liko neliestas.

Duomenys

Matmenys:

• ilgis – 4,76 m
• plotis – 4,71 m
• aukštis – 4,06 m
• perimetras – 14,61 m

Geologija

Riedulio uoliena – amfibolitinis - biotitinis granitas, rudas su tamsiai pilkais ir juodais įtarpais, porfyriškas, gigantogrūdis, stambiagrūdis ir vidutingrūdis. Uolieną sudarantys mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: kalio feldšpato – iki 15 mm, biotito – 3 mm, plagioklazo – <3 mm, kvarco – <2,5 mm; struktūra – porfyriška (mikroklinas), poikilitinė (plagioklazo, kvarco įaugimai kalio feldšpato kristaluose), įvairiagrūdė (gigantogrūdė, stambiagrūdė ir vidutingrūdė); tekstūra – masyvi.

Vardo kilmė

Vienas iš Gaidelio vardo kilmės padavimų byloja, kad senais laikais dešiniajame Neries krante gyvenęs žmogus, kuris laikydavęs daug gaidžių. Gaidžiai labai pešdavosi ir, bėgdami vienas nuo kito, užskrisdavo net ant akmens, kuris gulėjo Neries upėje. Žmonės pravardžiuodami sakydavo: „Ir vėl gaidelis“. Taip atsiradęs toks pavadinimas.

Galerija

• 
  2012 m. liepą (nuo salos prie Drąseikių)
• 
  Gaidelis iš Drąseikių
• 
  Gaidelis iš Krėslynų
• 
  Rodyklė tarp pušies šakų Krėslynuose

Šaltiniai ir nuorodos

• Jonavos centrinės bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas.
• Jonavos savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas.
• Žeimių kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ archyvas.
• R. Matulis, Istoriniai akmenys. Vilnius 1990, psl. 51.
• G. Isokas, Lietuvos gamtos paminklai, Vilnius 1995, psl. 58.
• R. Karaliūnienė, Jonava, Lietavos kraštas, Vilnius 1999, psl. 7,56.
• Jonavos krašto gamta, Marijampolė 2001, psl. 47.
• N. Smolina, Ką legendos byloja, Kėdainiai 2002, psl. 33,34.
• K. Avižonis, S. Kolupaila ir I. Končius, 20 kelionių po Kauno apskritį, Kaunas 1937, psl. 55,56.
• KPCA, F-4, ap.5, sv.72, Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.).90 g (E-2) GR (AR-226).
• Lietuvos Gamta LT. Akmuo Gaidelis svetainėje YouTube, 1:31.
• Gaidelis vietosdvasia.lt.