Gaidelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°59′49.08″ š. pl. 24°5′57.08″ r. ilg. / 54.9969667°š. pl. 24.0991889°r. ilg. / 54.9969667; 24.0991889

Gaidelio akmuo Neryje („aukštame“ vandenyje) nuo Drąseikių pusės, 2012 m. liepa
2015 m. kovas

Gaidelis – riedulys Neries vagoje, Jonavos rajono Užusalių seniūnijoje, ties Krėslynų kaimu. Gaidelis kyšo arčiau dešiniojo upės kranto prie Drąseikių kaimo (Lapių sen., Kauno raj.). Respublikinės reikšmės geologijos paminklas nuo 1964 m., ir respublikinės reikšmės archeologijos paminklas nuo 1972 m. Didžiausias Lietuvos upių akmuo.

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak vietinių gyventojų, vietovėje šalia akmens, vaidendavosi. „Pro šalį vaţiuojantys susivėlinę keleiviai girdėdavo kalimą, matydavo kažką sėdint ant akmens ir net eidavo pypkę užsidegti, nes būdavo šaukiami tikraisiais vardais. Kartais tiesiog klaidžiodavo ir negalėdavo pro tą vietą pravažiuoti. Viskas išnykdavo tik užgiedojus gaidžiui“.

Padavimai, perduodami iš kartos į kartą apie Gaidelio akmenį lėmė objekto išlikimą bei vertinimą. Tarpukaryje Neries rieduliai buvo sprogdinami, o Gaidelio akmuo liko neliestas.

Sinonimai: Gaidelis, Gaidelio akmuo, Gaidys, Krėslynų akmuo.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matmenys:

  • ilgis – 4,76 m.
  • plotis – 4,71 m.
  • aukštis – 4,06 m.
  • perimetras – 14,61 m.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulio uoliena – amfibolitinis - biotitinis granitas, rudas su tamsiai pilkais ir juodais įtarpais, porfyriškas, gigantogrūdis, stambiagrūdis ir vidutingrūdis. Uolieną sudarantys mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: kalio feldšpato – iki 15 mm, biotito – 3 mm, plagioklazo – <3 mm, kvarco – <2,5 mm; struktūra – porfyriška (mikroklinas), poikilitinė (plagioklazo, kvarco įaugimai kalio feldšpato kristaluose), įvairiagrūdė (gigantogrūdė, stambiagrūdė ir vidutingrūdė); tekstūra – masyvi.

Vardo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš Gaidelio vardo kilmės padavimų byloja, kad senais laikais dešiniajame Neries krante gyvenęs žmogus, kuris laikydavęs daug gaidžių. Gaidžiai labai pešdavosi ir, bėgdami vienas nuo kito, užskrisdavo net ant akmens, kuris gulėjo Neries upėje. Žmonės pravardžiuodami sakydavo: „Ir vėl gaidelis“. Taip atsiradęs toks pavadinimas.

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Detalus akmens aprašymas
  • Jonavos krašto muziejaus archyvas.
  • Jonavos centrinės bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas.
  • Jonavos savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas.
  • Žeimių kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ archyvas.
  • R. Matulis, Istoriniai akmenys. Vilnius 1990, psl. 51.
  • G. Isokas, Lietuvos gamtos paminklai, Vilnius 1995, psl. 58.
  • R. Karaliūnienė, Jonava, Lietavos kraštas, Vilnius 1999, psl. 7,56.
  • Jonavos krašto gamta, Marijampolė 2001, psl. 47.
  • N. Smolina, Ką legendos byloja, Kėdainiai 2002, psl. 33,34.
  • K. Avižonis, S. Kolupaila ir I. Končius, 20 kelionių po Kauno apskritį, Kaunas 1937, psl. 55,56.
  • KPCA, F-4, ap.5, sv.72, Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.).90 g (E-2) GR (AR-226).