Frotažas (dailė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monetos atvaizdas, gautas frotažo technika

Frotažas (pranc. frottage, 'trynimas') – įvairių daiktų faktūros atspaudo gavimo technika, būdinga siurrealizmo dailės technikai, grindžiama automatizmo metodu. Ant reljefinio paviršiaus (monetos, medalio, neobliuotos lentos) dedamas popierius, kartais drobė ir trinamas pieštuku, kreidele arba dažuose pamirkytu tamponu. Gaunama faktūra ir raštai, sukuriamos netikėtos vaizdinės asociacijos.[1] Frotažo metodas taikomas ir šiuolaikinėje tapyboje.[2]

Šią techniką 1925 m. savo grafikos ir tapybos darbuose pradėjo naudoti vokiečių dailininkas Maksas Ernstas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jerome Bertram: Brasses and brass rubbing in England. David & Charles, 1973, ISBN 0715361651
  • Jerome Bertram (Hrsg): Monumental brasses as art and history. – Stroud, 1996
  • Clare Gittings: Brasses and brass rubbing. – London, 1970
  • James Mann: Monumental brasses. Harmondsworth, 1957
  • Malcolm Norris: Brass rubbing. London, 1977

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]