Fredos uostas
| Fredos uostas | |
|---|---|
| |
| Vieta | Kaunas |
| Statusas | Veikiantis |
| Atidarymas | 1970 m. |
| Paskirtis | Upių uostas |
Fredos uostas (arba Žemosios Fredos krovinių uostas) – upių uostas Kaune, Žemojoje Fredoje (I. ir M. Minkovskių g. 41A), prie Nemuno. Krantinės ilgis – 205 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. Žemojoje Fredoje buvo pastatytas krovinių uostas. Per sezoną jame buvo galima priimti iki 1,5 mln. tonų krovinių. Uostas buvo pritaikytas „upė-jūra“ tipo laivams.
1992 m. Kauno miesto Tarybos patvirtintoje upių slėnių pertvarkymo programoje buvo numatyta pakeisti pramoninių teritorijų upių slėniuose naudojimo būdą. Tai atitiko ir pasaulinę tendenciją – iš miestų centrų iškelti krovinių uostus.[1]
1995 m. įkurta bendrovė „Nemuno laivininkystė“.
Nuo 1996 m. Nemunu plukdomų krovinių skaičius pradėjo mažėti ir galiausiai uosto veikla praktiškai buvo sustabdyta.
2004 m. pasikeitė uosto savininkai. Naujieji šeimininkai merdinčio uosto vietoje pradėjo kurti Žemosios Fredos gyvenamojo ir komercinio kvartalo viziją. Ji buvo pristatyta tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose. Gyvenamieji namai ir biurai turėtų iškilti 10 hektarų uosto teritorijos plote.
Buvo nuspręsta krovinių uostą iškelti iš Kauno miesto centro, nors Žemojoje Fredoje uostą buvo galima rekonstruoti investuojant mažiausiai pinigų. Tačiau tuomet teigta, kad kroviniai Kauno centre nepageidaujami.
2004 m. Kauno miesto savivaldybė nusprendė, kad naujasis uostas turėtų būti statomas Petrašiūnuose. Pasikeitusi miesto valdžia naujo uosto Petrašiūnuose vizijos galiausiai atsisakė.
2006 m. iš Klaipėdos buvo atplukdyta nemažai statybinių medžiagų.
Politikams ginčijantis, verslininkai nustojo plukdyti krovinius į Kauną. Vėliau Kauno miesto taryba nusprendė, kad naujasis Kauno krovinių uostas įsikurs Marvelėje.
2007 m. į apleistą Žemosios Fredos uostą neatplukdytas nė vienas krovinys. Pasak verslininkų, senojoje krovinių prieplaukoje Žemojoje Fredoje dėl techninių kliūčių krovos darbai užtrukdavo net kelias paras. Dėl to būdavo patiriama nemažų nuostolių.[2]
Uostas pavaldus Vidaus vandens kelių direkcijai. Jis naudojamas kaip statybinių medžiagų saugojimo bei skirstymo aikštelė. Senasis Kauno švyturys paverstas dabar jau nebeveikiančiu vandens bokštu. Kranas krauna iš geležinkelio vagonų į sunkvežimius anglį, skaldą ir žvyrą.