Francisco de Montejo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paminklas tėvui ir sūnui de Montechams Meridoje

Fransiskas de Montechas i Alvaresas (Francisco de Montejo y Alvarez; g. ~1479 m. Salamankoje – m. ~1553 m. Ispanijoje) – ispanų konkistadoras.

Gimė Salamankoje, Chuano de Montecho ir Katalinos Aleveres de Techedos šeimoje. 1514 m. patraukė į Naująjį Pasaulį, išsilaipino Kuboje. 1518 m. iš ten jis prisijungė prie Chuano de Grichalvos ekspedicijos į Jukatano ir Meksikos įlankos pakrantes. De Montechui suteiktas kapitono laipsnis, jis vadovavo 4 laivams. Grįžęs į Kubą prisijungė prie Ernano Korteso ekspedicijos. De Montechas dalyvavo pirmojo ispanų miesto Meksikoje, Verakruso, įkūrime. 1519 m. buvo išsiųstas Korteso į Ispaniją pranešti karaliui apie Korteso planuojamą žygį į Meksiką.

1526 m. De Montechui suteiktas Jukatano adelantado ir generalkapitono titulas ir konkistadoras 1527 m. vėl išvyko į Ameriką. Jis pasiekė Tabasko pakrantėje buvusią Santa Marija de la Viktorijos koloniją ir iš ten pradėjo žygius į majų žemes. Jis dalyvavo nuolatiniuose karuose prieš karingas majų gentis. 1533 m. De Montechui suteikta teisė valdyti visas žemes iki pat Hondūro, dėl to kilo konfliktas su Pedru de Alvaradu, kuriam irgi priklausė Hondūro žemės. Vėliau Alvaradas bu atšauktas į Ispaniją, o De Montechas atvyko į rytų Hondūrą įvesti savo valdymą. Netrukus prie Fransiskas de Montecho prisijungė jo sūnus – Fransiskas de Montechas „el Mozo“. Drauge jie vykdė kolonizacinius žygius į Jukataną.

1546 m. Fransiskui de Montechui suteiktas Jukatano gubernatoriaus titulas, tačiau 1550 m. konkistadoras dėl skundų apie jo valdžią buvo grąžintas į Ispaniją, kur po kelerių metų mirė.