Françoise Sagan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Françoise Sagan, 1960

Françoise Sagan (tikr. Françoise Quoirez, 1935 m. birželio 21 d. Kažarke – 2004 m. rugsėjo 24 d. Kalvadose) – prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą.

Gyvenimas ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fransuaza buvo auklėjama griežtai katalikiškai, mokėsi elgetaujančiųjų vienuolių vienuolyno mokykloje Paryžiuje ir Sakre Kiore. Draugaudama su Andrė Marlo dukra Florensija, anksti susidomėjo literatūra. Jos mėgstami autoriai, be Marselio Prusto, buvo Gustavas Floberas, Simona de Bovuar ir Žanas Polis Sartras. Sulaukusi 16 metų, ji baigė mokyklą ir Sarbonos universitete pradėjo studijuoti literatūrą.

1954 m. aštuoniolikmetė Fransuaza per tris savaites parašė savo pirmąjį romaną "Sveikas liūdesy", iš karto tapusį bestseleriu ir tais pačiais metais apdovanotą kritikų premija (Prix des Critiques). Po 4 metų jau į 19 kalbų išverstą knygą Otas Premindžeris panaudojo savo filmo scenarijui. Romanui sulaukus neįtikėtinos sėkmės, Fransuaza Sagan nutraukė studijas ir tapo laisva rašytoja. Pastaraisiais dešimtmečiais ji reguliariai rašė romanus (šiuo metu jų yra daugiau nei 20), pagal kurių daugumą sukurti kino filmai. Paskutinės Fransuaza Sagan knygos taip pat nesitraukė iš labiausiai perkamų knygų sąrašo. Be romanų, autorė sukūrė keletą pjesių, dainų tekstų, apsakymų ir dalyvavo režisuojant daugumą filmų. Moterims skirtame žurnale "Elle" šeštajame dešimtmetyje ji išspausdino daug kelionių aprašymų. Kairiųjų pažiūrų Fransuaza Sagan įvairiomis progomis reaguodama į įvykius yra pareiškusi savo politinę nuomonę. Artimai draugavo su Žanu Poliu Sartru, protestavo prieš karą Alžyre. Parašė straipsnį apie Fidelį Kastro valdomą Kubą, o 1990 m. apie Michailą Gorbačiovą. Neseniai pasirodžiusią atsiminimų knygą "Žvilgnis atgal" prancūzų spauda sutiko su susižavėjimu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo