Fra Mauras (Mėnulio krateris)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fra Mauras (Nr. 1) prie Pažinimo jūros

Fra Mauras (lot. Fra Mauro, 6° p. pl. 17° v. ilg. / 6°š. pl. 17°r. ilg. / 6; 17) – Mėnulio krateris ir taip vadinama geologinė struktūra, esantys Pažinimo jūros rytų pusėje. Pavadintas viduramžių italų vienuolio ir kartografo Fra Mauro vardu.

Fra Mauro krateris (1, žr. schemą) yra Pažinimo jūros rytų pusėje. Tai labai erozijos suardytas krateris, skersmuo 80 km. Fra Mauro krateris yra ant didelės iškilios Mėnulio plutos masės, kuri bendrai vadinama Fra Mauro struktūra. Manoma, kad Mėnulio plutos masė buvo išstumta po praeities susidūrimo, kurio metu susidarė Lietų jūros baseinas. Piečiau Fra Mauro kraterio prie jo prisišlieję du krateriai: Bonplanas (vakarinis, Bonpland, 60 km skersmens) ir Paris (Parry, 48 km skersmens).[1]

Apie 50 km į šiaurę nuo Fra Mauro kraterio esančiame slėnyje 1971 m. vasarį nusileido „Apollo 14“ misijos astronautai Alanas Šepardas ir Edgaras Mitčelas. Jie paėmė plutos mėginius, kurios nustatytas amžius − apie 3,9 mlrd. metų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 174