Pereiti prie turinio

Fengšui

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fengšui kompasas

Fengšui (kin. 風水, pinyin: fēngshuǐ, supapr. kin. 风水; tarimas 'feng šui'), seniau versta, kaip kinų geomantija – kinų praktikos, naudotos daugelyje gyvenimo sričių. Fengšui pavadinimas susideda iš dviejų rašmenų, reiškiančių vėją ir vandenį. Šis terminas dažniausiai siejamas su Zàngshūlaidojimo knyga[1]. Šis veikalas yra seniausias išlikęs veikalas kalbantis apie šį reiškinį ir laikomas pirmuoju veikalu, kur pavartojamas pats fengshui terminas[2].

Ši praktika yra kilusi iš daoistinės tradicijos ir pasižymi bandymu užtikrinti, jog žmogaus vidinė energija harmonizuotų su aplinkiniu pasauliu.[3] Net prieš atrandant kompasą fengšui buvo naudojama nustatyti įvairių vietų tinkamumą tam tikriems veiksmams ar objektams t. y. kad statomas statinys ar atliekamos apeigos būtų tinkamoje pozicijoje su gamta (aplinka) ir visa visata. Daoistai tyrinėjo, kaip žmogaus či energija susijusi su upės tekėjimo srove, vėjo srautais. Juos suderinus buvo tikima, jog žmogus yra stipresnis, sveikesnis ir net sėkmingesnis. Dažniausiai tokiu metodu naudojantis buvo statomos šventyklos, kapinės, parenkamas laidojimo laikas.

Nors ginčytina, jog kompasas buvo sukurtas fengšui tikslais, tačiau yra žinoma, jog fengšui praktikų metu buvo naudojamas aparatas, kuris rodydavo į pietus[3]. Kompasas taip pat buvo labai svarbus daoizmo tradicijoje, mat daoizme itin svarbu šiaurės ir pietų kryprtys, kurios dažnai siejamos su žmogaus yin ir yang energijomis.

Šiandieniniame fengšui, išplitusiame ir Vakaruose, didžiausias dėmesys kreipiamas į būdus žmogui gyventi harmoningai su aplinka. Tam pasiekti fengšui meistrai ieško „tinkamų“ ir „netinkamų“ taškų, vietų, konfigūracijų. Vakaruose fengšui ypač paplito kaip kitų Naujojo Amžiaus praktikų dalis. Taip pat šis metodas dažnai naudojamas akupunktūroje, Kinų liaudies medicinoje.

Svarbiausios sampratos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su kinų astrologija bei pagrindinėmis kinų filosofinėmis-religinėmis idėjomis glaudžiai susijusios fengšui praktikos rėmėsi tokiomis sąvokomis kaip gyvybinė energija či, in ir jang, trigramomis iš „Permainų knygos“.

Pagrindinis straipsnis – Či (filosofija).

Tai daugiausia Rytų Azijos kultūroms būdinga samprata, dažnai verčiamas, kaip gyvybinė energija. Hieroglifas 气 dažnai buvo vaizduojama ne tik, kaip energija, tačiau kaip ir vienas iš skysčių tekantis žmogaus kūne. Fengšui tikslas panaudoti či energiją taip, kad būtų tinkamai panaudota laidojimo apeigoms atlikti ir vietai parinkti bei parengti. Yra užfiksuota atvejų, kuomet siekiant susilpninti priešus ir susilpninti jų či energiją yra naikinamos priešų kapavietės.