Feliksas Grigaliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Feliksas Grigaliūnas (1867 m. Joniškėlis, Pasvalio rajonas – 1939 m. sausio 24 d. Kaukliai, Pušaloto apylinkė) – žymus Lietuvos miškininkas, Žemės ūkio viceministras (19251938 m.), Žemės ūkio ministerijos Generalinis sekretorius (19281937 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Joniškėlyje (Pasvalio r.), baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mokslus tęsė Daugpilyje (dabar Latvijos Respublika), kur baigė gimnaziją ir įstojo į Miškų institutą Sankt Peterburge. Sėkmingai baigęs mokslus 1893 m., darbo valdiškose įstaigose Lietuvos gubernijose negavo. Pradėjo privačią praktiką privačiuose Paslovskio miškuose Pinsko ir Slonimo srityje (dabar Baltarusija).

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę grįžo į tėvynę ir pradėjo miškų tvarkymo darbus Balstogės apygardoje Belovežo girioje[1]. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą dirbo miškų inspektoriumi Rytų Lietuvoje. 1920 m. buvo Lietuvos valstybinės komisijos sutarčiai su Rusija sudaryti ekspertas[2].

1924 m. F. Grigaliūnas paskirtas valstybinės komisijos, kuri Paryžiuje pasirašė Klaipėdos konvenciją, ekspertu. Vertino miškų būklę Klaipėdos krašte. 1925–1938 m. dirbo Žemės ūkio viceministru 1928 m. paskirtas ŽŪM Generaliniu sekretoriumi. Dirbdamas rūpinosi valstybės interesais. Prižiūrėjo ne tik miškus, bet ir melioracijos darbus. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III (1928 m.) ir II (1931 m.) laipsnio bei Vytauto Didžiojo II laipsnio (1937 m.) ordinais.

1937 m. lapkričio 1 d. savo noru išėjo į pensiją ir apsigyveno nuosavame ūkyje Kaukliuose (Pušaloto apyl.). Staiga mirė 1939 m. sausio 24 d. savo ūkyje[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]