Fejerverkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Australijos dienos šventė Perte.
Kanados dienos šventė Saryje.

Fejerverkai – spalvotos dekoratyvios ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus ant įvairios formos karkasų pirotechninį užtaisą.[1] Dažniausiai naudojami per kultūrines ir religines šventes ar pasirodymus. Fejerverkai gali būti įvairių formų (trasų, kibirkščių, spiečių, sūkurių, kamuoliukų pavidalo). Fejerverkai gali būti naudojami siekiant sukelti vieną iš keturių arba kelis pagrindinius efektus: garsą, šviesą, dūmus ir ore sklandančias medžiagas (ypač konfeti atveju).

Daugumą fejerverkų sudaro popierinis arba kartoninis vamzdelis arba korpusas, užpildytas degiomis medžiagomis, dažnai pirotechnikos žvaigždėmis. Šie vamzdeliai ar dėklai gali būti paruošti taip, kad uždegus susidarytų daug įvairių žibančių įvairiaspalvių figūrų. Fejerverkai buvo išrasti Kinijoje. Kinija iki šiol išlieka didžiausia fejerverkų gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje, nors šalies viduje jų naudojimą griežtai reguliuoja, o kai kuriose savivaldybėse – draudžia.

Kai kur „tylūs“ fejerverkai tampa populiarūs rūpinantis dėl triukšmo poveikio naminiams gyvūnams, laukinei gamtai ir kai kuriems žmonėms. Nors vadinami tyliaisiais, tokio tipo fejerverkai tik santykinai tylesni. Italijos miestelis Kolečijas 2015 m. perėjo prie tylių fejerverkų. Tuo tarpu Lietuvoje vis daugiau savivaldybių nusprendžia atsisakyti fejerverkų naudojimo per šventes.[2] Kita vertus, fejerverkai išlieka plačiai naudojami Naujųjų Metų naktį ir kai kuriuose festivaliuose, pvz., tarptautiniame fejerverkų festivalyje Vilniuje „Fejerija“.[3] Dėl neigiamo poveikio aplinkai fejerverkai uždrausti kai kuriuose pasaulio miestuose, įskaitant Milaną ir Romą.[2] Taip pat fejerverkų naudojimas per Naujųjų Metų iškilmes draudžiamas kai kuriose Belgijos savivaldybėse.

Nors fejerverkai nėra tarp didžiausių atmosferos teršėjų, jų sudėtyje yra ozono, sieros dioksido ir azoto oksidų bei aerozolių.[4] Taip pat fejerverkuose yra nedideli kiekiai sunkiųjų metalų, suteikiančių fejerverkams spalvą – varis mėlynai spalvai, stroncis arba litis raudonai ir bario junginiai ryškiai žaliai ar baltai.[5] Kai kurie fejerverkai savo sudėtyje gali turėti stibio sulfido[6][7][8][9] arba arseno.[10]

Žodis į lietuvių kalbą atėjo iš vokiečių k. Feuerwerk ('ugnies darbas'), tikėtina, kad per slavų kalbas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fejerverkas. (VLE). Tikrinta 2022-10-09
  2. 2,0 2,1 Ruškutė, Eglė. Naujametiniai fejerverkai: žmogui ir gamtai pavojingas grožis (Žaliasis pasaulis). Tikrinta 2022-10-09
  3. Gyventojai reikalauja kitą savaitę vyksiantį festivalį „Vilniaus fejerija“ stabdyti, bet savivaldybė teisinasi – jų rankos surištos (LRT). Tikrinta 2022-10-09
  4. Vecchi, Roberta; Bernardoni, Vera; Cricchio, Diana; D'Alessandro, Alessandra; Fermo, Paola; Lucarelli, Franco; Nava, Silvia; Piazzalunga, Andrea; Valli, Gianluigi (February 2008). „The impact of fireworks on airborne particles“ (PDF). Atmospheric Environment (anglų) 42 (6): 1121–1132. Bibcode:2008AtmEn..42.1121V. doi:10.1016/j.atmosenv.2007.10.047. hdl:2158/326870. 
  5. Conners, D (2018). „How fireworks get their colors“. Human World (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-05-28. 
  6. Shimizu, Takeo (1997). „Some Techniques for Manufacturing Fireworks“. Selected Pyrotechnic Publications of Dr. Takeo Shimizu Part 2: Translated Articles. Journal of Pyrotechnics. pp. 21–. ISBN 978-1-889526-10-2. 
  7. Camilleri, Renato; Vella, Alfred J. (November 2010). „Effect of fireworks on ambient air quality in Malta“. Atmospheric Environment 44 (35): 4521–4527. Bibcode:2010AtmEn..44.4521C. doi:10.1016/j.atmosenv.2010.07.057. 
  8. Junyi, W., Haicheng, H., & Zhenbing, T. (2019). Research on rapid qualitative detection of antimony in pyrotechnic powder used for fireworks and firecrackers.
  9. Steinhauser, Georg; Klapötke, Thomas M. (2010-01-12). „Using the Chemistry of Fireworks To Engage Students in Learning Basic Chemical Principles: A Lesson in Eco-Friendly Pyrotechnics“. Journal of Chemical Education 87 (2): 150–156. Bibcode:2010JChEd..87..150S. doi:10.1021/ed800057x. 
  10. Sterba, Johannes H.; Steinhauser, Georg; Grass, Fritz (2013 m. balandis). „Illicit utilization of arsenic compounds in pyrotechnics? An analysis of the suspended particle emission during Vienna's New Year fireworks“. Journal of Radioanalytical and Nuclear Chemistry 296 (1): 237–243. doi:10.1007/s10967-012-2001-x.