Pereiti prie turinio

Fairchild BQ-3

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fairchild BQ-3
Tipas Bepilotis orlaivis / skraidanti bomba
Gamintojas Fairchild Aircraft, Jungtinės Amerikos Valstijos
Gamybos metai 1944 m.
Pirmas skrydis 1944 m. liepos mėn.
Pagrindiniai naudotojai JAV sausumos kariuomenės oro pajėgos
Pagaminta vnt. 2
Prototipas Fairchild AT-21 Gunner

Fairchild BQ-3 (Model 79) – ankstyvasis vienkartinis nepilotuojamas orlaivis – tuo metu vadintas „šturmo dronu“, sukurtas JAV įmonės Fairchild Aircraft. Lėktuvo prototipas – bombonešių įguloms skirtas lavinimosi lėktuvas AT-21 Gunner. Orlaivis buvo specialiai kuriamas Jungtinių Valstijų sausumos kariuomenės oro pajėgoms.

Viso buvo pagaminti du šio modelio egzemplioriai, tačiau dėl valdomų raketų kūrimo pažangos šturmo drono koncepcija buvo pripažinta pasenusia, todėl serijiniu būdu šis orlaivis nebuvo gaminamas.

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BQ-3 buvo pradėtas kurti 1942 m. spalį pagal tų pačių metų kovą paskelbtą „oro torpedų“, vėliau pradėtų vadinti „šturmo dronais“,[1] kūrimo programą. „Fairchild“ gavo JAV kariuomenės kontraktą sukurti du prototipus, gavusios indeksą „XBQ-3“ (raidė „X“ – reiškė „eksperimentinis“). Jiems buvo numatyta panaudoti jau naudotą lavinimosi lėktuvą „AT-21 Gunner“.[1]

XBQ-3 buvo dvimotoris vidursparnis orlaivis su suskleidžiama trirate važiuokle ir dviguba uodega. Orlaivis buvo kuriamas kaip valdomas nuotoliniu būdu, tačiau bandymams ir pervarymo skrydžiams buvo numatyta dvivietė kabina.[2] Į XBQ-3 buvo montuojami tokie pat kaip ir į AT-21 varikliai – du 520 AG (390 kW) galios V-12 tipo stūmokliniai varikliaiRanger V-770“.[3] Lėktuvas galėjo vežti iki iki 4 000 svarų (1 800 kg) sprogmenų.[2] Kaip ir šiuolaikinio „Fleetwings BQ-2“ atveju, XBQ-3 turėjo sprogti atsitrenkęs į taikinį.

Skrydžių bandymai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis XBQ-3 skrydis įvyko 1944 m. liepos mėn.[1] Pirmųjų bandymų metu vienas iš prototipų buvo smarkiai apgadintas priverstinio nusileidimo metu.[4] Nepaisant nesėkmės, skrydžių bandymai buvo tęsiami. Jų metu buvo nuspręsta, kad šturmo bepilotis orlaivis neturės didelio pranašumo prieš įprastus bombonešius, o pažanga valdomų raketų srityje šią koncepciją sparčiai pavertė pasenusia.[5] Dėl šių priežasčių „oro torpedų“ programa buvo atšaukta 1944 m. pabaigoje.[1]

Specifikacijos (XBQ-3)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios characteristikos

Skrydžio duomenys

Ginkluotė

  • (EN) Bridgman, Leonard, ed. (1947). Jane’s All the World’s Aircraft 1947. London: MacMillan. ASIN B000RMJ7FU.
  • (EN) Craven, Wesley F; Cate, James L, eds. (1955). The Army Air Forces in World War II. Vol. VI, Men & Planes. Chicago, IL: University of Chicago Press. LCCN 48-3657.
  • (EN) Parsch, Andreas (2003). „Fairchild BQ-3“. Directory of U.S. Military Rockets and Missiles, Appendix 1: Early Missiles and Drones. designation-systems.net. Retrieved 2013-01-23.
  • (EN) Ross, Frank (1951). Guided Missiles: Rockets & Torpedoes. New York: Lothrop, Lee & Shepard. ASIN B001LGSGX0.
  • (EN) Werrell, Kenneth P. (1985). The Evolution of the Cruise Missile. Maxwell AFB, Alabama: Air University Press. ISBN 978-1478363057.
  • William Winter, The Push-Button War Fable, Flying Magazine, vol. 41, no 4,‎ October 1947, p. 47–49, 71–72
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Parsch 2003
  2. 2,0 2,1 Jane’s 1947, p.424.
  3. Ross 1951, p.117.
  4. Werrell 1985, p.30.
  5. Craven and Cate 1955, p.254.