Ečidzeno žemė
| Ečidzeno žemė 越前国 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Japonija
| |||
| Regionas | Hokuriku regionas | |||
| Administracinis centras | Ečidzen-fučiū | |||
| Apskritys | 8 | |||
Ečidzenas (jap. 越前国 = Echizen-no kuni) – senoji Japonijos žemė, kurios vietoje šiomis dienomis yra šiaurinė Fukujaus prefektūros dalis.
VII a. pabaigoje provincija suformuota padalinus Koši žemę į tris dalis. Ečidzenas garsėjo washi, japonų tradicine popieriaus rūšimi. Tekstai, parašyti 774 m., mini šio popieriaus gamybą Ečidzene. Ši žemė taip pat garsėjo keramika. Čia yra viena iš šešių senųjų Japonijoje išlikusių degimo krosnių.
Manoma, kad senoji žemės sostinė buvo kur nors netoli Takefu miesto.
Feodalinio susiskaldymo laikais Ečidzene susiformavo nemažai feodalinių domenų, tarp kurių svarbesni buvo Macudairų giminės valdomas Fukujaus domenas, taip pat Ono domenas, Sabaės domenas, Kacujamos domenas, Maruokos domenas ir kt. Curugą valdė Obamos domenas.
1871-81 m. reformų metu Ečidzeno žemėje padarytos administracinės reformos. Joms pasibaigus, Ečidzenas sujungtas su Vakasa, suformuojant Fukujaus prefektūrą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akis | Ava | Ava | Avadžis | Bingo | Bičiu | Bidzenas | Bungo | Budzenas | Cušima | Čikugo | Čikudzenas | Čišima | Deva | Ečigas | Ečidzenas | Ečiū | Harima | Hida | Higas | Hitačis | Hidaka | Hidzenas | Hokis | Hiūga | Iburis | Idzu | Idzumas | Idzumis | Iga | Ijas | Ikis | Inaba | Isė | Išikaris | Ivamis | Jamaširas | Jamatas | Jošinas | Kaga | Kajus | Kavačis | Kadzusa | Kijis | Kitamis | Koudzukė | Kuširas | Mikava | Mimasaka | Minas | Musašis | Mucu | Nagatas | Nemuras | Notas | Okis | Omis | Ošima | Osumis | Ovaris | Sadas | Sagamis | Sanukis | Sacuma | Secu | Suou | Suruga | Šima | Šimousa | Šimocukė | Šinanas | Širibešis | Tadžima | Tamba | Tangas | Tešis | Tokačis | Tosa | Toutoumis | Vakasa