Ezida
Ezida (šum. É-zi-da) – rašto dievo Nabu šventykla, stovėjusi Borsipos mieste, ~20 km į pietus nuo Babilono.[1][2]
Ankstyviausias įrašas, minintis Ezidą, datuojamas Babilonijos karaliaus Hamurabio valdymo laikotarpiu (1792–1750 m. pr. m. e.), jame nurodoma, kad Hamurabis atstatęs šią šventyklą. Tuomet ji buvo skirta dievui Tutu, tapatintam su Marduku. Valdant karaliui Marduk-apla-idinai (1173–1161 m. pr. m. e.), Ezida tapo paties Marduko šventykla, o vėliau – išimtinai dievo Nabu.[2] Šis dievas Ezidoje pradėtas garbinti Senosios Babilonijos karalystės laikais. Per babiloniečių Naujųjų metų šventę Nabu statula iš šios šventyklos būdavo nugabenama į Babiloną: Nabu taip simboliškai aplankydavęs tėvą Marduką.[1][3] Paimti Nabu statulos iš Babilono atvykdavo pats karalius.[2] Į Borsipą Nabu statula grįždavo lydima Marduko statulos.[4]
Savo turtais ir svarba Ezida nusileido tik Esagilai – Marduko šventyklai Babilone.[4] Naujosios Babilonijos karalystės ir vėlesniu laikotarpiu Ezidą sudarė daugiau nei 80 kambarių ir kiemų, Nabu celė buvo įrengta šventyklos centre (į ją buvo patenkama per kitus du kambarius). Ezidos pašonėje stovėjo Eurmiminanki zikuratas.[2]
Ilgainiui Nabu kultas išplito ir Asirijoje, jos sostinėje Kalache buvo pastatyta šio dievo šventykla, taip pat pavadinta Ezida. Ji perstatyta 879 m. pr. m. e., valdant Ašurnasirpalui II. Čia būta dviejų kulto vietų – Nabu ir jo sutuoktinės Tašmetu.[1]
Šventyklos pavadinimas É-zi-da šumerų kalba apytikriai reiškia „Teisumo namai“.[1][2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 80. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Eric Orlin. Routledge Encyclopedia of Ancient Mediterranean Religions, Routledge, 2015, p. 333.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 133–134.
- ↑ 4,0 4,1 „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Borsippa“.