Tikrieji banginiai
| Eubalaena | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eubalaena australis | ||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
 Eubalaena paplitimo arealas |
Tikrieji banginiai – trys vienos genties banginių rūšys, Eubalaena australis, Eubalaena glacialis ir Eubalaena japonica, kartu sujungtos į Eubalaena gentį. Gentis priklauso glotniųju banginių šeimai (kurią dar papildo grenlandinis banginis).
Termino kilmė, medžioklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Banginių medžiotojai pavadino tikruosius banginius angl. right whales ('teisingieji banginiai'), nes šie banginiai „teisingiausiai“ tinka medžioklei:[reikalingas šaltinis]
- Dažnai plaukia greta kranto, neagresyvūs, nebijo žmonių. Juos galima pastebėti nuo kranto.
- Jie negreiti, juos galima pavyti irklinėmis valtimis.
- Užmušti dažniausiai laikosi vandens paviršiuje, neskęsta. Tiesa, kai kurie nukauti skęsta (Šiauriniame Ramiajame vandenyne – 10-30%), tik kartais vėliau išmetami į krantą.[2]
Dėl šių patogių savybių aktyvaus medžiojimo laikotarpiu „tinkami banginiai“ buvo beveik visiškai išnaikinti. Paaiškėjus jog banginių beveik nebeliko, 1937 m. jų medžioklė buvo uždrausta. Tačiau ir uždraudus šios rūšys tebebuvo nelegaliai medžiojamos net valstybių: Tarybų Sąjunga 1950–1970 m. nelegaliai nudobė 3 212 tokius banginius.[3]Visų trijų rūšių banginiai negreiti (ne daugiau 9,3 km/val) tačiau vikrūs ir yra geri akrobatai. Organizuojami reisai jų įdomiam plaukimui jūroje stebėti.
Sandara ir gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikrieji banginiai turi neįprastai daug riebalinio audinio (iki 40 %) kuris yra palyginus lengvas ir neretai išlaiko net ir nejudantį banginį vandens paviršuje[4]. Turį platų nugaros peleką. Banginiams būdinga specifinė V formos vandens čiurkšlė kuri pakyla iki 5 metrų. Planktonui košti burnoje yra keli šimtai banginio ūsų - siaurų, maždaug dviejų metrų ilgio, plaukais apaugusių plokštelių. Net ir tokiam gyvūnui neįprastai didelės sėklidės gali sverti iki 500 kg.[5]
Ant odos gyvena nemažai parazitinių vėžiagyvių ("banginių utėlių")[6]. Šios utėlės yra svarbus genetinių tyrimų objektas (utėlės dauginasi dažniau nei banginiai bet gyvena tik su jais, todėl galima lyginti genomų evoliucijos greičius ir pan). Be žmonių, tikruosius banginius medžioja tik orkos. Esant orkų pavojui, šie banginiai susiburia į ratą uodegomis į išorę. Jų gynyba ne visada pakankamai efektyvi, kai kada prarandami jaunikliai.
Socalinė struktūra mažai ištyrinėta, tačiau gyvena ne pavieniui o grupėmis po tris ar keturis[7]. Jie skleidžia garsus bet šie nėra tiek sudėtingi ir įvairūs kaip kitų banginių „dainos“.
Šiems banginiams tinka tik pakankamai šaltas vanduo, todėl jie daugiausia sutinkami tarp 20° ir 60° platumos. Nors gali perplaukti ir atvirą vandenyną, labiau laikosi greta krantų kur randa daugiau maisto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Eubalaena (visos rūšys)“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-05-04. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.
- ↑ Scarff, JE (2001). „Preliminary estimates of whaling-induced mortality in the 19th century Pacific northern right whale (Eubalaena glacialis) fishery, adjusting for struck-but-lost whales and non-American whaling“. J. Cetacean Res. Manage (Special Issue 2): 261–268.
- ↑ Reeves, Randall R., Brent S. Stewart, Phillip J. Clapham and James. A Powell (2002). National Audubon Society: Guide to Marine Mammals of the World. United States: Alfred A. Knopf, Inc. ISBN 0-375-41141-0.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Right Whales http://www.enchantedlearning.com/subjects/whales/species/Rightwhale.shtml
- ↑ Crane, J. and R. Scott. (2002). „Eubalaena glacialis“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2006-04-30.
- ↑ Carwardine MH, Hoyt E (1998). Whales, Dolphins and Porpoises. Surry Hills, NSW: Reader's Digest. ISBN 0-86449-096-8.
- ↑ Nach http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/accounts/information/Balaenidae.html