Esaias van de Velde

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Esajas van de Veldė (ol. Esaias van de Velde, apie 1587 m., Amsterdamas, Nyderlandai – 1630 m. spalio 18 d.(?), Haga) – XVII a. pradžios Nyderlandų tapytojas-peizažistas, grafikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esajas van de Veldė gimė Amsterdame apie 1587 m. Pirmuosius dailės mokslus išėjo pas tėvą Hansą, kuris buvo tapytoju ir tikriausiai pas Antverpeno dailininką Gillis van Coninxloo, kuris tuo metu gyveno Amsterdame. Gali būti, kad mokėsi pas dailininką David Vinckboons. 1610 m. Esajas van de Veldė persikėlė į Harlemą, kur 1612 m. įstojo į vietos Šv. Luko vardo tapytojų gildiją. Harleme Esajo mokiniais buvo Janas van Gojenas ir Pieter de Neijn (1597–1639). Harleme Esajas bendradarbiavo su architektūriniu tapytoju Bartholomeus van Bassen (1590–1652). 1618 m. Esajas van de Veldė kartu su šeima persikėlė į Hagą, kur prisijungė prie vietos tapytojų gildijos. Esajas van de Veldė mirė 1630 m. Palaidotas spalio 18 d.

Dailininkas paliko apie 180 paveikslų, iš kurių 117 yra peizažai, ir žinoma jo daugiau nei 200 grafikos darbų, iš kurių apie 120 graviūrų ir ofortų. Esajas van de Veldė laikomas vienu pačių pirmųjų realistinio peizažo vaizduotojų olandų dailėje, nes jo mokytojų ir pirmtakų peizažai buvo manieristinės stilistikos, labiau vaizduojantys fantastiškas, negu realias vietoves. Esajas van de Veldė yra nutapęs žanrinių ir religinių scenų, kurias dažniausiai vaizdavo vykstančias peizažo aplinkoje. Esajas neturėjo jokių giminystės ryšių su vėliau kūrusiais olandų peizažistais, tėvu ir sūnumi Vilemais van de Veldėmis.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]