Erikas Laiconas (1950)
Erikas Laiconas (g. 1950 m. gegužės 21 d. Kaune) – kūrėjas, Lietuvos speleologas, speleologijos pradininkas Lietuvoje; keliautojas, publicistas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas, kolekcininkas, muziejininkas, genealogas, ūkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1977–1984 m. Kauno speleologijos sekcijos „Omega“, 1984–1985 m. Kauno speleologijos klubo, 1985–1990 m. Lietuvos respublikinės speleologijos komisijos pirmininkas. 1992–1996 m. Lietuvos speleologijos sporto asociacijos generalinis sekretorius. 1979–1981 m. Lietuvos speleologų rinktinės treneris. Nuo 1983 m. speleologijos vyr. instruktorius. Nuo 1993 m. Lietuvos atstovas prie Tarptautinės speleologijos sąjungos (UIS), nuo 1998 m. speleologijos ekspertas. 2011-2013 m. ir 2015-2017 m. Lietuvos speleologijos asociacijos prezidentas.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965–2005 m. daugiau kaip 280 kartų įsiskverbė į 172 karstinius urvus įvairiose šalyse. 1973–1995 m. dalyvavo 16 speleologijos ekspedicijų Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, kitose šalyse, 12 jų vadovavo. Darė biospeleologijos, geospeleologijos, taikomosios, techninės, istorinės speleologijos tyrimus. 1978 m. Karvės oloje (Biržų rajono savivaldybės teritorija) atrado šikšnosparnių rūšį Myotis mystacinus.[1]
Skverbimosi į urvus gylio rekordai:
- 1981 m. Oktiabrskajos šachta (Rusija) 450 m
- 1981 m. Kijevo praraja (Uzbekija) 990 m
- 1983 m. Sniego urvynas (Gruzija) 1320 m., Lietuvos nusileidimo į gylį rekordas
- 1983 po žeme išbuvo 24 paras – skverbimosi trukmės rekordas
- 1984 m. Napros prarajoje (Gruzija), 530 m gylyje, atliko techninius eksperimentus
- 1985 m. įvykdė Ručeinajos urvyno (Rusija) 510 m gylio traversą.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Speleologia bildvortaro, (bendraautoris) 1990 m.
- Laiconų genties genealogija, 2001 m.
- Laiconų giminės genealogija, 2002 m.
- Lietuvos speleologijos istorija, 2003 m.
- Kelionių atspindžiai, 2005 m.
- Jie taip mano…, 2006 m.
- Lietuviški-kroatiški pasikalbėjimai ir trumpas kroatų-lietuvių kalbų žodynėlis, 2006 m.
- Kalbėkime kroatiškai, 2006 m.
- Labas Kroatija. Patarimai keliautojui, 2010 m.
- Mano kilmė. I dalis: Laiconai, 2010 m.
- Labas Juodkalnija. Patarimai keliautojui, 2011 m.
- Mano kilmė. II dalis: Juozėnai, 2011 m.
- Mano kilmė. III dalis: Jankauskai, 2011 m.
- Mano kilmė. IV dalis: Liaudanskai, 2012 m.
- Labas Albanija. Patarimai keliautojui, 2015 m.
- Mano kilmė. V dalis:Šeimos, 2015 m.
- Mano kilmė. VI dalis: Erikas, 2016 m.
- Labas Slovėnija. Patarimai keliautojui, 2016 m.
- Kroatija. Juodkalnija. Patarimai keliautojui, 2017 m.
- Vidurdienio tamsa (Serijoje "Įeik, žmogau į šią didybę" - pirmoji knyga), 2018 m.
- Baimės vieta (Serijoje "Įeik, žmogau į šią didybę" - antroji knyga), 2019 m.
- Žmogienos skonis (Serijoje "Įeik, žmogau į šią didybę" - trečioji knyga), 2020 m.
- Prakeikti Balkanai. I tomas - Vakarai, 2021 m.
- Prakeikti Balkanai. II tomas - Centras, 2021 m.
- Prakeikti Balkanai. III tomas - Rytai, 2021 m.
- bedievis kunigo sūnus. Atsakymai žemaičiams, 2021 m.
- Biofilija. Ne vienas gamtoje, 2022 m.
- 200 straipsnių Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, 2001-2022 m.
- 20 straipsnių speleologijos, žemdirbystės temomis.
- 15 kelionių apybraižų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dainius Haroldas Pauža. Erikas Laiconas (1950). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 422 psl.