Erich Hippke

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Erich Hippke
Erich Hippke (Franconia Berlin).jpg
Erich Hippke 1908
Gimė: 1888 m. kovo 7 d.
Priekulė, Vokietijos imperija
Mirė: 1969 m. birželio 10 d. (81 metai)
Bona, Vakarų Vokietija
Veikla: Medikas.

Erichas Hipkė (1888 m. kovo 7 d. Priekulėje, Vokietijos imperija1969 m. birželio 10 d. Bonoje, Vakarų Vokietija) – vokiečių medikas II pasaulinio karo metu vykdęs eksperimentus su koncentracijų stovyklų kaliniais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1888 m. kovo 7 d. Priekulėje. 1907-1913 m. studijavo karo mediciną Kaizerio Vilhelmo akademijoje Berlyne. I pasaulinio karo metu dirbo karo lauko gydytoju. 1919-1922 m. dirbo higienos institute Berlyne. 1922-1935 m. dirbo įvairių karinių apygardų higienos skyriuose. 1935-1937 m. buvo karinių oro pajėgų medicinos departamento direktorius. Nuo 1937 m. iki 1943 m. gruodžio buvo Liuftvafės karinių oro pajėgų medicinos skyriaus vadovas. 1941 m. dalyvavo Dachau koncentracijos stovykloje vykdytuose mediciniuose eksperimentuose su gyvais žmonėmis. Pasibaigus karui slapstėsi, dirbo Hamburgo metro, taip išvengdamas Niurnbergo procesą gydytojams eksperimentavusiems su žmonėmis. 1946 m. gruodžio mėnesį buvo suimtas Hamburge. 1947 m. pradžioje dalyvavo kaip liudininkas savo viršiniko Erhard Milch teismo procese. E. Hipkė po visų teismo procesų buvo paleistas ir iki 1962 m. dirbo konsultantu Berlyne karinių oro pajėgų medicinos skyriuje. Niurnbergo tribunole dirbę JAV tyrėjai nustatė, kad E. Hipkė buvo pagrindinis SS mediko Sigmund Rascher eksperimentavusio su žmonėmis idėjų šaltinis.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ludwig Eiber, Robert Sigel: Dachauer Prozesse: NS-Verbrechen vor amerikanischen Militärgerichten in Dachau 1945–48, * Wallstein Verlag, 2007, ISBN 978-3-83530167-2, S. 156 ff
  • Schreiben Hippkes an Himmler vom 19. Februar 1943. Im Faksimile beim Nuremberg Trials Project. (Nürnberger Dokument NO-268).
  • Schreiben Hippkes an Wolff vom 6. März 1943. Im Faksimile beim Nuremberg Trials Project. (Nürnberger Dokument NO-262).
  • Udo Benzenhöfer: Nürnberger Ärzteprozeß: Die Auswahl der Angeklagten. Deutsches Ärzteblatt 1996; 93: A-2929–2931 (Heft 45) (PDF; 258 kB).
  • H. Zehmisch: Deutsche Hakenkreuzmedizin. Ideologen und Praktiker. (PDF; 176 kB) In: Ärzteblatt Sachsen 4/2005. S. 142–145, hier S. 145.
  • Ernst Klee: Das Personenlexikon zum Dritten Reich. Wer war was vor und nach 1945. Fischer Taschenbuch, Frankfurt am Main 2005, ISBN 3-596-16048-0, S. 258.
  • Ulrich-Dieter Oppitz, Thure von Uexküll: Medizinverbrechen vor Gericht: das Urteil im Nürnberger Ärzteprozess gegen Karl Brandt und andere sowie aus dem Prozess gegen Generalfeldmarschall Milch, Palm & Enke, 1999, ISBN 978-3-7896-0595-6.
  • Ernst Klee: Auschwitz, die NS-Medizin und ihre Opfer. 3. Auflage. Fischer, Frankfurt am Main 1997, ISBN 3-596-14906-1.
  • Ernst Klee: Das Personenlexikon zum Dritten Reich: Wer war was vor und nach 1945. Fischer, Frankfurt am Main 2005, ISBN 3-596-16048-0.
  • Alexander Mitscherlich, Fred Mielke: Wissenschaft ohne Menschlichkeit: Medizinische und eugenische Irrwege unter Diktatur, Bürokratie und Krieg. Schneider, Heidelberg 1949. Die gesamt Auflage wurde von den Ärztekammern aufgekauft. Neuauflage: Medizin ohne Menschlichkeit: Dokumente des Nürnberger Ärzteprozesses. Fischer, Heidelberg 1960. ISBN 3-596-22003-3.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]