Erelių lizdų pilys
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Erelių lizdų pilys (lenk. Orle Gniazda) – viduramžių pilių sistema, ginusi Lenkijos karalystės sienas. Dauguma šių pilių pastatyta ant sunkiai prieinamų klintinių uolienų (panašiai kaip erelio lizdai) Krokuvos-Čenstakavos aukštumoje. Pilys tikriausiai buvo statomos Kazimiero Didžiojo įsakymu. Jos turėjo apginti tuometinę sostinę Krokuvą nuo čekų karaliaus Jono Luksemburgiečio karių įsiveržimų, kurie įvyko 1327 ir 1345 m.
Karališkos pilys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karališkos pilys, randamos Erelių lizdų teritorijoje:
- Bendzino pilis ir miesto gynybinės sienos
- Bobolicų pilis
- Bžeznicos pilis
- Kšepicų pilis
- Lielio pilis
- Ojcovo pilis
- Olkušo pilis ir miesto gynybinės sienos
- Olštyno kaimo (prie Čenstakavos) pilis
- Ostrenžniko pilis
- Rabštyno pilis
- Veliunio pilis ir miesto gynybinės sienos
- Žarnovieco pilis
Privačios pilys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukščiau paminėtoms pilims padėdavo privačių asmenų pilys:
- Baltosios Bažnyčios pilis
- Bydlino pilis
- Sieviežio pilis
- Dankovo pilis
- Kožkvio pilis
- Kozieglovų pilis
- Mirovo pilis
- Moravicos pilis
- Morsko pilis
- Pieskova skalos pilis
- Pilicos pilis
- Smolenio pilis
- Slavkovo pilis
- Pilis Ogrodzieniec
- Tenčyno pilis
Sargybiniai bokštai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be to, šioje teritorijoje buvo daug sargybinių bokštų šiose vietovėse:
- Mirovas (dabartinės Čenstakavos dalis)
- Dubiai
- Gieblas
- Kliučai
- Kvasnievas
- Lutoviecas
- Pšewodzišovicai
- Ryčovas
- Sielec (dabartinio Sosnoveco dalis)
- Sulišovicai
- Viesiulka
- Zloty Potok
Turistinis takas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugumą pilių jungia raudonas turistinis takas, vadinamas Erelių lizdų turistiniu taku. Jo ilgis – apie 163 km. Takas jungia Čenstakavą ir Krokuvą. Be pilių, take yra daug gamtos rezervatų: Zelena Gura, Sokole Gury, Parkove, Ostrenžnik, Gura Zboruv, Smolen bei Ojcovo nacionalinis parkas.
Takas prasideda Čenstakavos centre, prie šv. Zigmunto bažnyčios, baigiasi – Krokuvos Vavelyje. Beveik visas kelias veda per įvairialypę, uolingą teritoriją. Take, be pilių ir rezervatų, galima pamatyti daug senovinių bažnyčių Olštyno kaime, Zrembicuose, Zloty Potok vietovieje, Niegovoje, Pilicuose bei Giebultave.