Erelių lizdų pilys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Olštyno pilies griuvėsiai
Bendzino pilis
Ogrodzieniec
Bobolicų pilis
Mirovo pilies griuvėsiai
Pilis Pieskova Skala

Erelių lizdų pilys (lenk. Orle Gniazda) – viduramžių pilių sistema, ginusi Lenkijos karalystės sienas. Dauguma šių pilių pastatyta ant sunkiai prieinamų klintinių uolienų (panašiai kaip erelio lizdai) Krokuvos-Čenstakavos aukštumoje. Pilys tikriausiai buvo statomos Kazimiero Didžiojo įsakymu. Jos turėjo apginti tuometinę sostinę Krokuvą nuo čekų karaliaus Jono Luksemburgiečio karių įsiveržimų, kurie įvyko 1327 ir 1345 m.

Karališkos pilys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkos pilys, randamos Erelių lizdų teritorijoje:

  • Bendzino pilis ir miesto gynybinės sienos
  • Bobolicų pilis
  • Bžeznicos pilis
  • Kšepicų pilis
  • Lielio pilis
  • Ojcovo pilis
  • Olkušo pilis ir miesto gynybinės sienos
  • Olštyno kaimo (prie Čenstakavos) pilis
  • Ostrenžniko pilis
  • Rabštyno pilis
  • Veliunio pilis ir miesto gynybinės sienos
  • Žarnovieco pilis

Privačios pilys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiau paminėtoms pilims padėdavo privačių asmenų pilys:

  • Baltosios Bažnyčios pilis
  • Bydlino pilis
  • Sieviežio pilis
  • Dankovo pilis
  • Kožkvio pilis
  • Kozieglovų pilis
  • Mirovo pilis
  • Moravicos pilis
  • Morsko pilis
  • Pieskova skalos pilis
  • Pilicos pilis
  • Smolenio pilis
  • Slavkovo pilis
  • Pilis Ogrodzieniec
  • Tenčyno pilis

Sargybiniai bokštai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be to, šioje teritorijoje buvo daug sargybinių bokštų šiose vietovėse:

  • Mirovas (dabartinės Čenstakavos dalis)
  • Dubiai
  • Gieblas
  • Kliučai
  • Kvasnievas
  • Lutoviecas
  • Pšewodzišovicai
  • Ryčovas
  • Sielec (dabartinio Sosnoveco dalis)
  • Sulišovicai
  • Viesiulka
  • Zloty Potok

Turistinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugumą pilių jungia raudonas turistinis takas, vadinamas Erelių lizdų turistiniu taku. Jo ilgis – apie 163 km. Takas jungia Čenstakavą ir Krokuvą. Be pilių, take yra daug gamtos rezervatų: Zelena Gura, Sokole Gury, Parkove, Ostrenžnik, Gura Zboruv, Smolen bei Ojcovo nacionalinis parkas.

Takas prasideda Čenstakavos centre, prie šv. Zigmunto bažnyčios, baigiasi – Krokuvos Vavelyje. Beveik visas kelias veda per įvairialypę, uolingą teritoriją. Take, be pilių ir rezervatų, galima pamatyti daug senovinių bažnyčių Olštyno kaime, Zrembicuose, Zloty Potok vietovieje, Niegovoje, Pilicuose bei Giebultave.