Erelio ūkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Erelio ūko molekuliniai debesys

Erelio ūkas – emisinis dujų ir dulkių ūkas Gyvatės žvaigždyne apie padrikąjį žvaigždžių spiečių M16. Erelio ūką 1764 m. atrado C. Messier. Pirmasis ūką nufotografavo E. E. Barnardas.

Forma[taisyti | redaguoti kodą]

Erelio ūkas savo forma primena sklendžiantį paukštį. Šviesios centrinės Erelio ūko dalies fone matyti stulpo formos tamsūs molekuliniai debesys. Erelio ūkas – jauna (apie 8 mln. m.) aktyvios žvaigždėdaros ir jonizuotojo vandenilio (HII) sritis. Kampiniai matmenys ~35' x ~28', nuotolis nuo Saulės ~6000 l.y. Vikiteka