Žiūronai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Kaišiadorių rajone žr. Žiūronai (kaimas).
8×42 roof prizmės žiūronai

Žiūronai, binoklis – optinis prietaisas, skirtas tolimų kūnų ar reiškinių stebėjimui. Žiūronai, kaip mėgėjiška stebėjimo technika, naudojami astronomijoje stebėti kosminius kūnus.

Abu žiūronų arba binoklio teleskopai turi po dvi prizmes. Jos atspindi objekto skleidžiamus šviesos spindulius, sukurdamos neapverstą tiesų vaizdą. Dėl to žiūronai yra nedideli, jais paprasta naudotis.

Žiūronus sudaro objektyvas, okuliaras ir prizmės.

Žiūronų parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal naudojamas prizmes žiūronais skirstomi į dvi grupes – porro ir roof prizmių žiūronus.[1]

Porro prizmes užpatentavo 1854 m. italų optikas Ignazio Porro. Šio tipo žiūronuose prizmės išdėstytos Z raidės forma. Tokio tipo žiūronai yra platesni ir pasižymi geresniu šviesos pralaidumu.[2]

Roof prizmės žiūronai pradėti naudoti apie 1870 m.[3][4] Šių žiūronų prizmės išdėstytos tiesia linija, dėl to pati žiūronų konstrukcija mažesnė, nei porro žiūronų. Roof prizmės turi būti sudėtos labai tiksliai ir kruopščiai dėl mažos vietos, todėl šio tipo žiūronai įprastai būna brangesni.

Žiūronai žymimi dviem skaičiais, pavyzdžiui, 7x35, 10x50 ir pan. Pirmasis skaičius rodo jų didinimo galią (7 skaičiaus žiūronai matomą vaizdą padidina 7 kartus). Rankomis laikomi žiūronai įprastai būna 7 arba 10 didinimo, nes galingesnius žiūronus jau sunkiau išlaikyti ir vaizdas pradeda drebėti.[5] Didesnė artinimo galia sumažina matymo lauką. Kai kurie astronomijai ar kariams skirti žiūronai turi didinimo galią 15 ar net 25.[6]

Antrasis skaičius rodo objektyvo skersmenį milimetrais (7x35 žiūronų objektyvo skersmuo yra 35 mm). Kuo šis skaičius mažesnis, tuo tamsesnis vaizdas, sunkiau matyti detales. 50 mm skersmens objektyvas surenka 4 kartus daugiau šviesos nei 25 mm. Kuo objektyvo skersmuo didesnis, tuo į jį patenka daugiau šviesos ir lengviau pastebėti objektus. Astronomijai skirti žiūronai turi 70 ar 150 mm skersmens objektyvus.[6]

Regėjimo lauko pločio parametras nurodo, koks plotas bus matomas per žiūronus ir nurodomas laipsniais. Taip pat šis parametras gali būti nurodomas konkrečiu atstumu, matomu nuo 1000 m (arba jardų).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokyklinė enciklopedija. – Vilnius: Mokslas, 2001.
  1. Michael D. Reynolds, Mike D. Reynolds, Binocular Stargazing, Stackpole Books – 2005, page 8
  2. Kaip išsirinkti žiūronus?
  3. „groups.google.co.ke“. Nuoroda tikrinta 2009-11-03. 
  4. photodigital.net — rec.photo.equipment.misc Discussion: Achille Victor Emile Daubresse, forgotten prism inventor
  5. Clifford E. Swartz, Back-of-the-envelope Physics, JHU Press – 2003, page 73
  6. 6,0 6,1 Martin Mobberley, Astronomical Equipment for Amateurs, Springer Science & Business Media – 2012, pp. 53–55