Erekcijos disfunkcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nepatenkinta žmona skundžiasi kadžiui dėl vyro lytinio nepajėgumo. Osmaniška miniatiūra.

Erekcijos disfunkcija, dar vadinama impotencija – vyrų lytinės funkcijos sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis ar pasikartojantis varpos negebėjimas pasiekti ar išlaikyti pakankamo standumo ir trukmės erekciją patenkinamiems lytiniams santykiams. Tai dažniausia vyrų seksualinė problema, kuri gali sukelti psichologinį stresą dėl poveikio savęs įvaizdžiui ir lytiniams santykiams. Dauguma šios disfunkcijos atvejų susiję su fiziniais rizikos veiksniais ir prognozuojamais veiksniais. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į kraujagyslinius, neurologinius, vietinius varpos, hormoninius ir vaistų sukeltus veiksnius. Šie veiksniai gali būti senėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, nutukimas, nenormalus lipidų kiekis kraujyje, hipogonadizmas, rūkymas, depresija ir tam tikrų receptinių vaistų vartojimas.[1][2] Maždaug 10 % atvejų yra susiję su psichosocialiniais veiksniais – depresija, stresu ir problemomis santykiuose.[3]

Erekcijos disfunkcija pasireiškia 18 % 50–59 m. amžiaus vyrų ir 37 % 70–75 m. amžiaus vyrų.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cunningham GR, Rosen RC. Overview of male sexual dysfunction. In: UpToDate, Martin KA (Ed), UpToDate, Waltham, MA, 2018.
  2. Chowdhury SH, Cozma AI, Chowdhury JH. Erectile Dysfunction. Essentials for the Canadian Medical Licensing Exam: Review and Prep for MCCQE Part I. 2nd edition. Wolters Kluwer. Hong Kong. 2017.
  3. 3,0 3,1 Rosen, RC; Khera, M (2023). „Epidemiology and etiologies of male sexual dysfunction“. In O'Leary, MP; Cummingham, GR (eds.). UpToDate. Post, TW. Waltham, MA: UpToDate.