Elizabeth Helen Blackburn
| Elizabeth Blackburn | |
|---|---|
| |
| Elizabeth Blackburn | |
| Gimė | 1948 m. lapkričio 26 d. Hobartas, Tasmanija |
| Tautybė | amerikietė ir australė |
| Veikla | molekulinė biologija |
| Organizacijos | Jeilio universitetas Kalifornijos universitetas, Santa Barbara Kalifornijos universitetas Berklyje Salko institutas |
| Alma mater | Melburno universitetas Kembridžo universitetas |
| Žymūs studentai | Carol W. Greider |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009) | |
 Vikiteka |
Elizabeth Helen Blackburn |
Elizabetė Helena Blakbern (angl. Elizabeth Helen Blackburn, 1948 m. lapkričio 26 d. Hobartas, Tasmanija) – Amerikos ir Australijos biologė dirbanti Kalifornijos universitete San Fransiske.[1] Ji studijuoja telomeras, chromosomų galuose esančias ir jas saugančias struktūras, prisidėjo atrandant telomerazę, fermentą, kuris gausina telomeras. Už tai 2009 m. jai, taip pat Carol W. Greider ir Jack W. Szostak, buvo įteikta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Ji taip pat dirbo medicinos etikos srityje.
Darbai molekulinės biologijos srityje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1970 m. baigė biochemijos bakalauro, o 1972 m. – magistro studijas Melburno universitete. 1975 m. Kembridžo universitete jai suteiktas molekulinės biologijos daktaro laipsnis. Nuo 1975 m. iki 1977 m. studijavo podoktorantūros stažuotėje Jeilio universitete. 1978 m. Blackburn prisijungė prie Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės biologijos departamento. 1990 m. ji persikėlė į mikrobiologijos ir imunologijos departamentą Kalifornijos universitete San Fransiske, kur nuo 1993 m. iki 1999 m. ėjo departamento pirmininkės pareigas. Šiuo metu ji šiame universitete yra biologijos ir fiziologijos profesorė, taip pat nenuolatinė Salko instituto daruotoja.
Bioetika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. Blackburn buvo paskirta prezidento patarėja bioetikos klausimais. Prieštaraudama JAV prezidento D. V. Bušo administracijos požiūriui, ji parėmė embrioninių žmogaus ląstelių tyrinėjimą. 2004 m. ji buvo atstatydinta iš šių pareigų[2].Dauguma mokslininkų tuo pasipiktino, mat jos atleidimą aiškino politinės opozicijos veiksmais, kuri buvo nepatenkinta Blackburn patarimais[3]. Šiandien ji dirba Mokslo konsultacinėje taryboje, genetikos politikos institute.
Apdovanojimai ir pagerbimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prinstono universiteto garbės mokslų daktarė (2007)
- Harvardo universiteto garbės mokslų daktarė
- Eli Lilly tyrimų apdovanojimas mikrobiologijos ir imunologijos srityse (1988)
- Nacionalinės mokslų akademijos molekulinės biologijos apdovanojimas (1990)
- Jeilio universiteto garbės mokslų daktarė (1991)
- Dėstytoja Harvėjaus bendruomenėje, Niujorke (1990)
- Kalifornijos universiteto San Franciske Moterų fakulteto asociacijos apdovanojimas
- Australijos premija (1998)
- Gairdner Foundation International apdovanojimas (1998)
- Harvey premija (1999)
- Keio medicinos mokslų premija (1999)
- Kalifornijos metų mokslininkė (1999)
- Amerikos vėžio tyrimų asociacija – G. H.A. Clowes Memorial premija (2000)
- Amerikos vėžininkų bendruomenės garbės medalis (2000)
- AACR-Pezcoller Foundation International apdovanojimas už vėžio tyrinėjimus (2001)
- General Motors Cancer Research Foundation Alfred P. Sloan apdovanojimas (2001)
- American Society E. B.Wilson apdovanojimas už darbą ląstelės biologijos srityje (2001)
- Robert J. ir Claire Pasarow Foundation medicinos apdovanojimas (2003)
- Dr A. H. Heineken Medicinos premija (2004)
- Franklino instituto, Bendžamino Franklino medalis už viso gyvenimo mokslinį darbą (2005)
- Alberto Laskerio apdovanojimas už fundamentalų medicininį tyrinėjimą (2006) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
- Peter Gruber Foundation genetikos premija (2006)
- Wiley premija biomedicinos moksluose iš Wiley Foundation (pasidalino su Carol W. Greider)(2006)
- Louisa Gross Horwitz premija (2007) (pasidalino su W. Greider ir Joseph G. Gall)
- L’Oréal-UNESCO moterų mokslininkių apdovanojimas (2008)
- Mike Hogg premija (2009)
- Paul Ehrlich ir Ludwig Darmstaedter premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider)
- Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2009) (pasidalino su Carol W. Greider ir Jack Szostak)
- Australijos ordino kavalierė (2010), už iškilų tarnavimą mokslui ir lyderiavimą biomedicinos tyrimuose.
Išrinkta:
- Amerikos vėžio tyrimų asociacijos prezidentė 2010
- Amerikos ląstelės biologijos bendruomenės prezidentė 1998
Yra narė:
- Amerikos menų ir mokslų akademija (1991)
- Londono karališkoji draugija (1992)
- Amerikos mikrobiologijos akademija (1993)
- Amerikos mokslo progreso asociacija (2000)
- Nacionalinės mokslų akademijos užsienio narė (1993)
- Medicinos instituto narė (2000)
- Amerikos genetikų bendruomenės tarybos narė (2000–2002)
- Australijos mokslų akademijos bendradarbė (2007)
2007 m. E. H. Blackburn pateko į Time laikraščio sudarytą 100 žmonių, kurie pakeitė pasaulį, sąrašą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Papildymai. Blackburn Elizabeth Helen (Elizabetė Helena Blakbern). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 729 psl.
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC359389/?tool=pmcentrez Blackburn, E.; Rowley, J. (2004).
- ↑ http://content.nejm.org/cgi/content/full/350/14/1379 Archyvuota kopija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto. Elizabeth Blackburn, N Engl J Med 350:1379-1380 (April 1, 2004)