Élisabeth Vigée Le Brun

Elizabet Vižė-Lebren autoportretas, 1781 m.

Elizabet Vižė Lebren (pilniau, Marija Luiza Elizabet Vižė-Lebren, pranc. Marie-Louise-Élisabeth Vigée-Lebrun, 1755 m. balandžio 16 d., Paryžius – 1842 m. kovo 30 d., ten pat) – XVIII a. pb. ir XIX a. pr. Prancūzijos tapytoja, portretistė.

Biografija

Elizabet Vižė gimė 1755 m. balandžio 16 d. Paryžiuje. Jos tėvas Luji Vižė buvo pastelinių portretų tapytojas ir mirė, kai dukteriai buvo 12 metų. Elizabet Vižė išsimokslino daugiausiai savarankiškai kopijuodama Paryžiuje buvusius dailės darbus. Ji tobulinosi pas menkai žinomus tapytojus Gabriel Briard (1725−1777) ir Pierre Davesne (veikė 1764−1796). 1776 m. ji ištekėjo už įtakingo Paryžiaus dailės kūrinių dilerio Žano Baptisto Pjero Lebreno (1748−1813). Pora susilaukė vienos dukters Žanos Julijos Luizos (1780−1819). 1778 m. Elizabet Vižė-Lebren buvo pakviesta nutapyti karalienės Marijos Antuanetės portretą. Tai buvo tapytojos sėkmė. Ji buvo priimta į karališkojo dvaro aplinką, su karaliene tapo draugėmis. Elizabet Vižė-Lebren nutapė daugiau nei 20 Marijos Antuanetės portretų.

1782 m. su vyru Elizabet keliavo po Nyderlandus, susipažino su Rubenso kūryba, jos tapyboje didesnę reikšmę įgavo spalvos. 1783 m. ji buvo iškelta į Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narius, eksponavo Akademijos Salone ir susilaukė didelio publikos susidomėjimo, nustelbė kitą tapytoją-moterį Adélaïde Labille Guiard (1749−1803). 1789 m. prasidėjus Didžiajai Prancūzijos revoliucijai tapytoja pasitraukė iš Paryžiaus ir 12 metų praleido kelionėse po Italiją, Vokietiją, Austriją, Rusiją ir Angliją tapydama karališkųjų ir turtingųjų giminių atstovų portretus. Po to, kai Napoleonas įkūrė Prancūzijos imperiją, Elizabet Vižė-Lebren 1805 m. grįžo į Paryžių. 1807-08 m. viešėjo Šveicarijoje. 1835 − 1837 m. buvo publikuoti 3 tomai jos atsiminimų knygos, pavadinimu Souvenirs de ma vie. Savo gyvenimo metu ji buvo garsia ir populiaria dailininke. Elizabet Vižė-Lebren mirė 1842 m. kovo 30 d. Paryžiuje. Palaidota Luvesjeno kapinėse. Ji nutapė apie 600 portretų ir 200 peizažų. Jos kūryba priskiriama vėlyvajam rokokui su klasicizmo apraiškomis.

Darbų galerija

• 
  „Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė“ (1778, Meno istorijos muziejus, Viena)
• 
  „Grafienė De Polinjak“ (1782, Versalio rūmai)
• 
  „Autoportretas su dukterimi“ (1786, Luvras, Paryžius)
• 
  „Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė su vaikais“ (1787, Versalio rūmai)
• 
  „Grafienė Skavronskaja“ (1796, Luvras, Paryžius)
• 
  „Karolinė Bonapartė-Miurat su dukterimi“ (1807, Versalio rūmai)

Šaltiniai

• Joseph Baillio, 2009
• Encyclopaedia Britannica
• wga.hu