Vidurinioji klasė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Vidurinioji klasė − individų visuma hierarchijoje arba visuomenės sluoksnis, turintis priėjimą prie resursų, reikalingų pilnai patenkinti savo bazinius poreikius, bei sukurti, perimti ar pasinaudoti dauguma vidutinio ar aukšto lygio visuomenės produktų. Apima visuomenės produktus turinčius estetinę vertę, intelektinę nuosavybę, technologinius produktus, žinias, išsilavinimą, etiketą, tradicijas, kulinariją. Pagal vėberišką socioekonomikos apibrėžimą, tai šiuolaikinių tendencijų besilaikančioji individų visuma, esanti tarp žemesniosios ir aukštesniosios klasės. Kartais dar pavadinama baltosios apykaklės atstovais.
Gali atstovauti aristokratiją, stipriausia klasės dalis − būti elito dalimi.

Vidurinioji klasė turi ir kitokių atskyrimo metodų. Vienas siauriausių − individų grupė, esanti tarp 40−60% pagal gaunamų pajamų dydį nacijoje. Platesnis viduriniąją klasę charakterizuoja kaip visus individus nacijoje, atmetant 20 % skurdžiausiųjų ir 20 % turtingiausiųjų. Aukščiausio lygio abstraktus viduriniosios klasės apibrėžimas ją charakterizuoja kaip visuomenei reikšmingo žmogiškojo kapitalo įvaldymą.

Termino atsiradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinė termino reikšmė naudojama nuo 1913 m., kuomet Didžiosios Britanijos generalinis sekretorius savo ataskaitoje paminėjo statistiko T.H.C. Stevenson įvardintą viduriniąją klasę, kaip patenkančią tarp aukštesniosios ir darbininkų klasės. Šis viduriniosios klasės apibrėžimas apėmė srities profesionalus, vadovus, vyresniąją civilinę grandį.