Elektros lizdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vokietijos lizdas ir kištukas
Šveicarijos lizdas ir kištukas
Indijos lizdas ir kištukas
Įtaisas elektros prietaisui su įvairiose šalyse naudojamais lizdais sujungti

Elektros lizdas – į sieną įmontuotas lizdas, skirtas elektros prietaisų prijungimui prie elektros tinklo.

  • Elektros lizdai būna vienfaziai, dvifaziai, trifaziai, priklausomai nuo naudojamo elektros tinklo.
  • Naujesniuose elektros lizduose būna papildomi kontaktai įžeminimui.
  • Skirtingose šalyse naudojami elektros lizdai neretai skiriasi dėl istorinių priežasčių. Kai kada šie skirtumai pasiteisina, nes skiriasi ir tinklo įtampa. Pavyzdžiui, JAV rinkai skirti prietaisai pritaikyti dirbti esant 110 V įtampai ir dažniausiai perdega įjungti į 230 V Europos šalių tinklą. Kitais atvejais (tarkim, Vokietija, Anglija ir Šveicarija) tinklo įtampa nesiskiria ir skirtingi standartai didele dalimi beprasmiški. Jie išlieka, nes esama pernelyg daug įrengtų lizdų ir jiems pritaikytų prietaisų.


Trys elektros lizdo kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma šiuolaikinių elektros lizdų turi tris kontaktus.

Fazė (arba „gyvasis“, angl. live, L)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fazinis kontaktas neša galią perduodančią elektros srovę. Būtent šio kontakto prisilietimas yra pavojingas ir gali būti mirtinas. Paprastai fazinis yra tik vienas lizdo kontaktas, bet kai kuriose senose instaliacijose abu kontaktai gali būti „gyvieji“. Taip gali būti jei į lizdą atvestos dvi trifazės srovės fazinės atšakos arba jis sujungtas su vienfazio transformatoriaus apvija kurios vidurinis taškas įžemintas. Tokių instaliacijų pasitaiko senesniuose Anglijos bei Skandinavijos namuose.

Nulis (arba neutralusis, angl. neutral, N)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nulinio kontakto įtampa paprastai (išskyrus kai kuriuos specialius atvejus) yra lygi žemės potencialui, todėl jei instaliacija įrengta be klaidų ir visi įjungti elektros prietaisai taip pat yra tvarkingi, jį liesti neturėtų būti pavojinga. Tačiau dėl klaidų ar gedimų nulinis laidas gali lengvai tapti lygiai tiek pat pavojingas, kaip ir „gyvasis“. Todėl elektros įrangą projektuojantys specialistai bei laidus vedžiojantys elektrikai su juo elgiasi tiek pat atsargiai, kaip ir su faziniu laidu.

Pagrindinis nulinio laido pavojus glūdi tame, jog jis tampa mirtinai pavojingas jei kuriame nors taške yra nutraukiamas. Tuomet nutrauktoji dalis gali įgauti tokią pat aukštą įtampą, kaip ir fazinis laidas. Todėl, nors nulinis ir įžeminimo laidai instaliacijai normaliai dirbant turi artimą potencialą bei paprastai yra viename iš tolimų taškų sujungti, papildomai juos kur nors sujungti griežtai draudžiama, išskyrus aiškiai taisyklių reglamentuotus atvejus.

Įžeminimas (angl. ground, protective earth, PE)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įžeminimo kontaktas sujungiamas su elektros prietaiso korpusu. Instaliacijai teisingai dirbant, elektros srovė įžeminimo laidu neteka. Tačiau jei, prietaisui sugedus, fazinis laidas paliečia prietaiso korpusą, maitinimo šaltinis trumpai sujungiamas grandine: fazinis laidas – prietaiso korpusas – įžeminimo laidas (nulinis ir įžeminimo laidas ties maitinimo šaltiniu yra tarpusavyje sujungti). Paprastai iškart perdega saugiklis ir maitinimo šaltinis atjungiamas. Tokiu būdu teisingai įrengtas įžeminimas apsaugo nuo elektros prietaiso gedimų.

Teoriškai kaip įžeminimą galima naudoti ir nulinį kontaktą, tačiau tai gali būti pavojinga jei nulinis laidas būtų nutrauktas tarp prietaiso ir maitinimo šaltinio. Visgi, pavyzdžiui, daugelyje senų Šveicarijos namų su naujai įrengtomis trijų kontaktų rozetėmis bet dviejų laidų (be įžeminimo) instaliacija įžeminimo laidas sujungtas su nuliniu laidu, matyt tariant jog profesionaliai prižiūrima namo instaliacija daug patikimesnė už įvairius kištuku prijungiamus elektros prietaisus.

Pavojingiausios montavimo klaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trijų kontaktų rozetės ar kištuko prijungimas yra labai atsakingas darbas. Mat neteisingai sujungus rozetės ar kištuko laidus prietaisas gali dirbti (elektros srovė jam tiekiama), tačiau tapti pavojingu. Be to, kai kurios klaidos sukuria nesaugią situaciją ne tik klaidingai prijungtos rozetės ar kištuko vartotojui, bet ir visame name.

  • Pati pavojingiausia klaida – fazinio ir įžeminimo laido sukeitimas vietomis rozetėje arba kištuke. Tokiu atveju prietaisas gauna maitinimą per fazinį ir įžeminimo laidus ir gali iš pažiūros normaliai dirbti. Tačiau prisilietus prie jo korpuso gaunamas elektros smūgis. Ši klaida laikoma mirtinai pavojinga.
  • Rimta klaida taip pat laikomas ir įžeminimo bei nulinio laido sukeitimas vietomis. To negalima patikrinti paprastu testeriu, tačiau galima nustatyti tikrinant rozetę profesionaliais prietaisais.
  • Klaida yra ir fazinio bei nulinio laidų sukeitimas vietomis. Nors neretai fazinis ir nulinis laidai vedžiojami vienodai atsargiai, kai kuriuose prietaisuose faziniam laidui visgi teikiama daugiau dėmesio, todėl sukeitus fazinį ir nulinį laidus vietomis jie tampa mažiau saugūs.

Senojo Tarybų Sąjungos standarto rozetė turėjo tik fazinį ir nulinį laidus, be įžeminimo kontakto. Be to, su faziniu ir nuliniu laidu buvo elgiamasi vienodai atsargiai, neatmetant galimybės jog neatidus elektrikas juos ne kartą sukeis vietomis. Patį kištuką irgi buvo galima įstatyti dviem padėtimis, iš kurių nė viena nebuvo pažymėta kaip patartina. Montuojant tokią rozetę į dviejų laidų tinklą, jei tik abu laidai tvirtai prijungiami prie jiems skirtų kontaktų, montavimo klaidų greičiausiai nėra kaip padaryti. Nors dabar naudojamos trijų kontaktų sistemos teisingai įrengtos yra daug saugesnės, atsirado daugiau galimų klaidų. Todėl, jei nesate absoliučiai tikri, kur fazė, kur nulis ir kur įžeminimas, patartina elektros instaliacijos savarankiškai nemontuoti, patikint šį darbą specialistui.

Commons-logo.svg

Vikiteka