Eklogė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eklogė (gr. eklogē – atranka) – literatūros žanras, epinių ir draminių elementų turintis eilėraštis apie laimingą kaimo žmonių gyvenimą gamtos prieglobstyje.

Dažnai tapatinama su bukolika, kartais laikoma bukolikos porūšiu. Terminas atsirado Romoje, kur eklogėmis buvo vadinami pavieniai Vergilijaus „Bukolikų“ eilėraščiai. Kaip savarankiškas žanras egzistavo Renesanso laikais. Ekloges rašė Dantė, Frančeskas Petrarka, Džovanis Bokačas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kubilius, Vytautas. Žanrų kaita ir sintezė. V., 1986.