Bukolika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bukolika (gr. bukolikos – piemenų, piemeniškas) – antikinės poezijos žanras, trumpas lyrinis epinis dialogų arba dainos formos kūrinys, kuriame vaizduojamas niekieno nedrumsčiamas piemenų, žemdirbių gyvenimas, jų meilė, gamta.

Bukolika buvo paplitusi senovės Graikijoje ir Romoje, italų Renesanso poezijoje. Žanro pradininkas – graikų poetas Teokritas. Su bukoline poezija susiję pastoralės, idilės, eklogės žanrai.