Einšteino šachmatai
feenschach (58/s.306) 1981
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
h#3 Sutartas matas trimis ėjimais
1.Vc4(B) + Že3xc4(b R)[+j Ba8] 2.Bg8(jR) Rc4xg8(bB)[+jRc8] 3.Rc8-g4(jŽ) Bg8xg4(bV)[+j Žg8]#"[1] |
StrateGems, 2006
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. Einšteino šachmatai.
Keturi sprendiniai I.1.Bd4(R) g3 2.Bf4(R) Žxf4(R)# |
Einšteino šachmatai (angl. Einstein chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, kurioje po kiekvieno ėjimo figūros rangas keičiasi: po ėjimo be kirtimo – figūros vertė mažėja pagal schemą: V→B→R→Ž→P→P, o po kiekvieno kirtimo – ji didėja pagal schemą: P→Ž→R→B→V→– (kertančios valdovės vertė nesikeičia).
Pėstininkai pasiekę paskutinę gulstinę nėra aukštinami. Jie gali atsirasti ir pirmojoje gulstinėje atėjus į ją baltųjų žirgui ir tapus pėstininku. Toks pėstininkas gali eiti per vieną, du ar tris laukelius bei gali būti nukirstas prasilenkiant su priešingos pusės pėstininkais, esančiais trečioje ar ketvirtoje gulstinėse. Aštuntoje gulstinėje esantis baltųjų pėstininkas ėjimų neturi.
Rokiruotė su naujai gimusiu bokštu yra galima.[2]
Figūros vaikšto, kerta pagal tradicinių šachmatų taisykles.
Einšteino šachmatų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant sutarto mato, serijinius, tiesioginius uždavinius.
Einšteino šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose.
Užrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas, nurodant uždavinio tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius.
Po užrašyto, pagal tradicinių šachmatų taisykles ėjimo, skliausteliuose pažymima: koks paėjusios figūros naujas rangas: pav., 1...Bxe5(V)
Kai uždaviniai sudaryti pagal pasakiškų šachmatų taisykles, tai pagal kokias, pažymima naujos eilutės viduryjeː pav., Einšteino šachmatai.
Einšteino šachmatų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Einšteino šachmatų taisykles 1981 m. pasiūlė prancūzų šachmatų kompozitorius Romeo Bedonis (Romeo Bedoni).
Einšteino šachmatų uždaviniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nagrinėjant V. Aleksandrovo šachmatų uždavinį išryškėja Einšteino šachmatų ypatumai. Dar keletas uždavinių, kuriuose panaudotos Einšteino šachmatų taisyklės.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |