Einšteino šachmatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romeo Bedonis

feenschach (58/s.306) 1981

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
h#3 Sutartas matas trimis ėjimais
Kirkės šachmatai
Einšteino šachmatai

1.Vc4(B) + Že3xc4(b R)[+j Ba8] 2.Bg8(jR) Rc4xg8(bB)[+jRc8] 3.Rc8-g4(jŽ) Bg8xg4(bV)[+j Žg8]#"[1]

V. Aleksandrovas

StrateGems, 2006

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. Einšteino šachmatai.

Keturi sprendiniai

I.1.Bd4(R) g3 2.Bf4(R) Žxf4(R)#
II.1.Bh3(R) gxh(Ž) 2.Bf2 Žxf2(R)#
III.1.Bf3(R) gxf(Ž) 2.Bd4(R) Žd2(P)#
IV.1.Bf5(R) g4 2.Ve4(B) gxf(Ž)#

Einšteino šachmatai (angl. Einstein chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, kurioje po kiekvieno ėjimo figūros rangas keičiasi: po ėjimo be kirtimo – figūros vertė mažėja pagal schemą: V→B→R→Ž→P→P, o po kiekvieno kirtimo – ji didėja pagal schemą: P→Ž→R→B→V→– (kertančios valdovės vertė nesikeičia).

Pėstininkai pasiekę paskutinę gulstinę nėra aukštinami. Jie gali atsirasti ir pirmojoje gulstinėje atėjus į ją baltųjų žirgui ir tapus pėstininku. Toks pėstininkas gali eiti per vieną, du ar tris laukelius bei gali būti nukirstas prasilenkiant su priešingos pusės pėstininkais, esančiais trečioje ar ketvirtoje gulstinėse. Aštuntoje gulstinėje esantis baltųjų pėstininkas ėjimų neturi.

Rokiruotė su naujai gimusiu bokštu yra galima.[2]

Figūros vaikšto, kerta pagal tradicinių šachmatų taisykles.

Einšteino šachmatų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant sutarto mato, serijinius, tiesioginius uždavinius.

Einšteino šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose.

Užrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas, nurodant uždavinio tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius.

Po užrašyto, pagal tradicinių šachmatų taisykles ėjimo, skliausteliuose pažymima: koks paėjusios figūros naujas rangas: pav., 1...Bxe5(V)

Kai uždaviniai sudaryti pagal pasakiškų šachmatų taisykles, tai pagal kokias, pažymima naujos eilutės viduryjeː pav., Einšteino šachmatai.

Einšteino šachmatų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Einšteino šachmatų taisykles 1981 m. pasiūlė prancūzų šachmatų kompozitorius Romeo Bedonis (Romeo Bedoni).

Einšteino šachmatų uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nagrinėjant V. Aleksandrovo šachmatų uždavinį išryškėja Einšteino šachmatų ypatumai. Dar keletas uždavinių, kuriuose panaudotos Einšteino šachmatų taisyklės.

Jurajus Lorincas

th HM Jean Zeller 90 JT 2000

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais.

Einšteino šachmatai

1.Rxa4(B)! grėsmė 2.Žg4(P)#

1...Bd4(R) 2.Rh4(Ž)#

1...Bxe5(V) 2.Bxe5(V)#[3]

Peteris Haeilis

14630 Die Schwalbe 245 2010

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Ser#7 Serijinių ėjimų matas septyniais ėjimais.

Einšteino šachmatai.

1. 0-0-0(B→R) 2.Že1(Pe1) 3.Žc2(Pc2) 4.e4 5.e5 6.exd6(Ž) 7.Re2(Ž)# [4]

Eligiušas Cimeris

K2467 Problemkiste 166 2006

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
H#2 Sutarto mato uždavinys. Einšteino šachmatai Du dvyniai b)jRb2→jBb2.

a) 1.Rf6(Ž) Rf5(Ž) 2. Žh7(P) Žg7(P)#
b) 1.Bc2(R) Kf7 2.Rh7(Ž) Rg6(Ž)# [5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Bedoni, Romeo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 15 d..
  2. Antanas Vilkauskas. Fantazija ir harmonija. Klaipėda: Jokužio leidykla, 2013.— P. 179-181.
  3. „Jurajus Lorincas“ (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  4. „Peteris, Haeylis“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..
  5. „Eligiušas Cimeris“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]