Edvardas Danilevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Edvardas Danilevičius
Gimė 1927 m. rugsėjo 1 d.
Šimiškiai, Skapiškio valsčius
Mirė 2008 m. gruodžio 29 d. (81 metai)
Kaišiadorys
Tautybė lietuvis
Tėvas Antanas Danilevičius
Motina Julija Danilevičienė
Sutuoktinis (-ė) Sofija Danilevičienė
Vaikai Virgilijus, Žilvinas
Veikla veterinarijos gydytojas, mokslininkas
Partija 1967 m. LKP
Alma mater 1953 m. Lietuvos veterinarijos akademija

Edvardas Danilevičius (1927 m. rugsėjo 1 d. Šimiškių k., Skapiškio vlsč., Rokiškio aps. – 2008 m. gruodžio 29 d. Kaišiadorių m.) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, mokslininkas, habilituotas agrarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos veterinarijos istorijos tyrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19351940 m. mokėsi pradžios mokykloje, 1940–1945 m. Skapiškio progimnazijoje ir Kupiškio gimnazijoje. Už pasisakymą prieš sovietinę okupaciją 1945–1946 m. kalėjo Panevėžio kalėjime, Pečioros lageriuose, Abezės kalėjime, Komija (1996 m. reabilituotas).1947 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 19481953 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje.1953–1954 m. Gruzdžių veterinarijos technikumo, 1954-1960 m. Šiaulių agrozootechnikumo dėstytojas. Dirbdamas technikumuose vadovavo specialiųjų mokslų metodinei komisijai ir moksleivių gamybiniam mokymui, buvo mokomojo ūkio veterinarijos gydytojas antraeilininkas, aktyviai dalyvavo Mokslinių žinių propagavimo ir Helmintologijos draugijų veikloje. Nuo 1960 m. dirbo Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute (LVMTI): 1960–1967 m. Helmintologijos skyriaus vedėjas, 1967–1973 m. direktoriaus pavaduotojas mokslui, 1973–1987 m. LVMTI direktorius, 1987–1993 m. Epizootologijos ir parazitologijos sektoriaus vedėjas. 1994 m. suteiktas profesoriaus vardas. Lietuvos veterinarijos istorijos muziejaus, veikusio LVMTI 1968–1983 m., įkūrimo iniciatorius. [1][2][3] Paskelbė publikacijų apie veterinarijos raidą Lietuvoje nuo XVII a. pabaigos iki 1991 m. Parašė scenarijų „Kiaulių ligų profilaktika“, pagal kurį Lietuvos kino studija sukūrė mokslo populiarinimo filmą, dubliuotą rusų k. ir tiražuotą TSRS (1974-1976 m.). Lietuvos helmintologų draugijos narys (1958-1991 m.), Baltijos parazitologų draugijos narys (nuo 1991 m.).

Vadovėlio „Veterinarinė parazitologija“ (1966 m.) bendraautorius, kitų 9 knygų, 3 brošiūrų, 160 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius, straipsnių rinkinių sudarytojas, stambių monografijų ir vadovėlių recenzentas. Veterinarijos, gyvulininkystės, gamtos ir kt. klausimais paskelbė daugiau kaip 60 mokslo populiarinimo straipsnių. Parengė rekomendacijų, metodinių nurodymų kovai su gyvulių parazitozėmis. Oficialus Lietuvoje leidžiamų enciklopedijų mokslinis konsultantas. Paskelbė publikacijų apie veterinarijos raidą Lietuvoje nuo XVII a. pabaigos iki 1991 m.

1977 m. suteiktas LTSR nusipelnusio veterinarijos gydytojo garbės vardas. Už veterinarijos mokslo plėtojimą 1976 m. apdovanotas akad. S.N.Višeleskio atminimo medaliu. Už kovos metodų su helmintozėmis parengimą 1983 m. apdovanotas akad. K.I.Skriabino atminimo medaliu.

Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos narys nuo 1996 m.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo sritis – helmintologija: helmintų sensibilizuojantis, alerginis ir imunosupresinis poveikis šeimininko organizmui; plataus spektro antihelmintikų panaudojimo galimybės gyvulių gydymui bei profilaktikai. 1964 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Echinokokozės situacija Lietuvos TSR ir kiaulių ehinokokozės imunodiagnostika“, 1995 m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaru. 1991 m. Sąjunginiame K.Skriabino helmintologijos mokslo tyrimo institute apgynė veterinarijos mokslų daktaro disertaciją „Kiaulių ezofagostomozė (sensibilizuojantis ir imunosupresinis Oesophagostumum dentatum Rudophi, 1803 poveikis į šeimininko organizmą, epizootologija ir kovos priemonės)“, 1993 m. nostrifikuotas agrarinių mokslų habilituotu daktaru. Parašė brošiūrų apie praktines priemones kovai su gyvulių ligomis, gamtosaugą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Echinokokozė ir kitos šunų platinamos ligos. – Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla, 1963. – 36 p.
  • Veterinarinė parazitologija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius, 1966. – 271 p.
  • Veterinarija Lietuvoje seniau ir dabar: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1966. – 18 p.
  • Trumpa Lietuvos veterinarijos istorija iki 1918 m. / Adolfas Burakauskas, Edvardas Danilevičius. – Vilnius: LKP CK leidykla, 1970. – 55 p.: iliustr.
  • Trumpa Lietuvos veterinarijos istorija: nuo 1918 m. iki 1940 m. / Adolfas Burakauskas, Edvardas Danilevičius. – Vilnius: Periodika, 1972. – 96 p.
  • Veterinarinės-sanitarinės priemonės kiaulininkystės kompleksuose / Adolfas Burakauskas, Edvardas Danilevičius. – Vilnius, 1980. – 51 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas Danilevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 381-382 psl.
  2. Bronislovas Ruplys. Edvardas Danilevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 467 psl.
  3. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=B