Edmundas Pranciškus Stasiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edmundas Pranciškus Stasiulis
Gimė 1943 m. sausio 3 d. (81 metai)
Medingėnai, Žarėnų valsčius
Veikla architektas
Alma mater LSSR dailės institutas (1970)

Edmundas Pranciškus Stasiulis (g. 1943 m. sausio 3 d. Medingėnuose) – lietuvių architektas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19511960 m. mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje. 1970 m. baigė LSSR dailės institutą. 19721992 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute (grupės vadovas, projektų vyriausiasis architektas), 1992–1999 m. – bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (grupės vadovas), 1992–2005 m. – projektavimo įmonėje „Studija ED“ (vadovas ir savininkas).

Nuo 1993 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 20012008 m. buvo Architektūros katedros vedėjas, profesorius (2007).

Lietuvos architektų sąjungos narys, turi meno kūrėjo statusą. Suprojektavo visuomeninių objektų, privačių gyvenamųjų namų, skulptūrinių paminklų, antkapinių paminklų architektūrinių dalių. Apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų. Sukūrė ekslibrisų,[2] piešinių, surengė parodų (Telšiuose, Vilniuje).

Žymesni projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Forma architektūroje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010
  • Projektavimo vadyba ir metodika: metodinis leidinys. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]