Duga (radaras)
51°18′16″š. pl. 30°03′53″r. ilg. / 51.3045404°š. pl. 30.0647736°r. ilg.
.jpg)
Duga (rus. Дуга, kodas 5Н32) – tolimojo veikimo užhorizontinis radaras; Sovietų Sąjungos priešraketinės ankstyvojo įspėjimo sistemos, skirtos aptikti tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimus, dalis.
Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Radijo bangoms atsispindint nuo jonosferos, paskui žemės paviršiaus, galop nuo stebimo objekto ir vėliau tuo pačiu keliu grįžtant atgal, įmanoma stebėti labai toli (tūkstančius kilometrų). Tik 3–30 MHz dažnio radijo bangos turi visas reikiamas savybes, ir optimalus dažnis kinta priklausomai nuo jonosferos būklės. Todėl naudingi „suokiantys“ siųstuvai, kurie siunčia kintamu dažniu, iškart mėgindami platesnį diapazoną.[1][2] Lėktuvo ar raketos atspindį atpažinti padeda Doplerio efektas – nuo judančių objektų atsispinėjusios bangos dažnis pasislenka. Radaras gerai mato visa kas juda – lėktuvus, traukinius, raketas, plaukiančius laivus ir pan.[3]
Radaro signalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastu radijo imtuvu radaro signalas buvo girdimas kaip dažniausiai 10 Hz (retais atvejais 20 ar 40 Hz) stuksenimas, radijo mėgėjų pramintas angl. „Russian woodpecker“ („rusiškas genys“). Tai buvo sudėtingas signalas, kurio kiekviename „tuktelėjime“ buvo perduodamas 31 bitas skaitmeninės informacijos, kiekvienam bitui skiriant 100μs (viso impulso trukmė – 3,1ms).
Radaro galia siekė iki 10 megavatų, jis buvo dažnai girdimas trumpųjų radijo bangų diapazone (7–19 MHz), „suokdamas“ plačioje dažnio juostoje (0,02–0,8 MHz).[4] Kai kuriuose radijo bei televizijos imtuvuose pradėta montuoti radarą specifiškai blokuojančią elektroniką.[4]
Kitų valstybių radijo mėgėjai netgi bandė radarą blokuoti, siųsdami trukdymus jo transliuojamu dažniu. Neaišku, kiek tai būdavo pastebima, bet kartais po tokių atakų radaras dažnį pakeisdavo.[5]
 |
|
Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Černobylio apylinkėse buvo pastatytos dvi didelės antenos (žemesniems ir aukštesniems dažniams), susidedančios iš kelių šimtų Nadenenko dipolių. Trumpabangės antenos aukštis siekia apie 100 metrų, ilgis – apie 250 m. Ilgabangė antena dar didesnė – aukštis nuo 135 iki 150 metrų, ilgis apie pusę kilometro.[6] Tos didžiulės antenos stovėjo nejudėdamos – skenuojančio radaro spindulio kryptis buvo keičiama elektriškai. Siųstuvą aptarnaujančiame kariniame miestelyje (užmaskuotame kaip „pionierių stovykla“) gyveno ir dirbo apie 1000 žmonių. Radaro imtuvai buvo įrengti kitoje vietoje, maždaug už 60 km. Priimti signalai buvo analizuojami galingais kompiuteriais.[7] Akivaizdžios priežasties statyti radarą greta elektrinės nebuvo – nors ir naudodamas daug energijos, jis veikdavo ir elektrinei neveikiant.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Radaras veikė 1970–1989 m., buvo įrengtos dvi stotys, viena – Sibire, kita – greta vėliau katastrofą patyrusios Černobylio atominės elektrinės. Rašoma,[3] jog juo buvo stebėta apie šimtas įvairių raketų paleidimų.
Po Černobylio katastrofos stotis buvo visiškai panaikinta ne iš karto, buvo bandoma ją užkonservuoti, tačiau galop buvo pripažinta, jog dėl avarijos elektrinėje toliau radaro eksploatuoti neįmanoma. Pasenus technologijoms, stotis Sibire ilgainiui irgi buvo uždaryta bei išmontuota, radarus pakeičiant kosminių palydovų tinklu. Černobylio antena šiek tiek paardyta, bet nuimtos dalys niekur neišvežtos, nes radioaktyvus metalas mažai kam tinka.
Sąmokslo teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra sąmokslo teorija, teigianti, jog Černobylio katastrofa surengta tyčia, siekiant nuslėpti radaro konstrukcijos trūkumus, dėl kurių šis deramai neveikė. Tai abejotina, nes antra tokia pati stotis Sibire liko ir dar gana ilgai buvo naudojama.[4]
Kitos sąmokslo teorijos teigia, jog Duga yra minčių valdymo įrenginys, klimato kontrolės įtaisas ar net kosminis švyturys ateiviams.[5]
Nauji signalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastaruoju metu eteryje ir vėl girdėti panašūs signalai.[8] Tai sekančios kartos užhorizontinis radaras rus. Kонтейнер. Naujasis radaras turi patobulinimų, todėl kitiems eterio naudotojams trukdo mažiau.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Peter Laurie, „An eye on the enemy over the horizon“, New Scientist, 7 November 1974, pp. 420–423.
- ↑ Nathaniel Frissell and Lyndell Hockersmith, „Seeing Beyond: Over the Horizon Radar Systems and HF Propagation“ Archyvuota kopija 2016-06-04 iš Wayback Machine projekto., Virginia Tech, 2 December 2008
- ↑ 3,0 3,1 Чернобыльский дятел Страны Советов. Газета.Ru. [1]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 AD0JL (2017) The Russian Woodpecker. Official newsletter of the Pueblo Amaterur Radio Club, Volume 2, Number 5. pdf Archyvuota kopija 2018-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5,0 5,1 Modern Radar Technology. Vectors. [2]
- ↑ „Фото и репортаж из военного города Чернобыль-2 двойника города Чернобыль | Чернобыль, Припять, зона отчуждения ЧАЭС“. Suarchyvuotas originalas 2013-06-12.
- ↑ Юрий Давыдов «К истории загоризонтной радиолокации». [3]
- ↑ „29B6 'Kontayner' OTH Radar - Signal Identification Wiki“.
{{cite web}}:|archive-date=privalomas|archive-url=(pagalba)