Drungas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Drungas (gr. δροῦγγος, δρόγγος) – bataliono dydžio karinis vienetas vėlyvojoje Romos imperijoje ir Bizantijoje, vėliau specialus karinis dalinys, saugantis kalnų rajoną. Jo vadas buvo drungarijus (droungarios, drungarius).

Žodis lot. drungus pirmą kartą lotynų kalboje paliudytas IV a. pabaigoje. Jis kilęs iš galų k. *dhrungho 'gentis, grupė, minia' (plg. sen.airių drong; sen.bretonų drogn ar drog). Alternatyvi hipotezė apie germanišką etimologijąthrunga, kurią mini kai kurie istorikai[1], paremta XVII a. spėlione, kurią atmeta beveik absoliuti kalbininkų dauguma.[2] Pradinė vartosena buvo nespecializuota, paprasčiausiai reiškė 'grupė' ar 'būrys', prasmę Vegecijus prilygino lot. globus.[3]

Graikų kalboje šis žodis (gr. δροῦγγος, droungos ar gr. δρόγγος, drongos) pirmą kartą paliudytas V a. pradžioje su ta pačia reikšme.[4] VI a. antroje pusėje imperatorius Maurikijus žodžiu droungos pavadino savitą taktinę rikiuotę, paprastai – kavalerijos, kai išsirikiuojama kompaktiškai, ne linijomis, kas tinka apėjimui iš flango, pasaloms, ireguliarioms operacijoms. Jis buvo autorius, panaudojęs kaip terminą prieveiksmį (gr. δρουγγιστί, droungisti 'grupinėje rikiuotėje' arba 'naudojant mažos grupės taktiką'.[5]

VII a. viduryje ėmė įsigalėti nauja prasmė, išsilaikiusi iki XI a. Droungos, kurio sinonimu tapo moira, buvo apibrėžtas kaip padalinys turmoje, o ši buvo svarbiausiais vienetas naujosiose temose (gr. θέματα, vns. θέμα). Savo ruožtu kiekvienas drungas buvo sudarytas iš kelių bandų (vns. bandon). Tada kiekviena moira ar drungas atitiko šiuolaikinį batalioną. Pradžioje juos sudarydavo apie 1000 karių, dėl ko juos dar vadino chiliarchijomis. Retkarčiais žmonių skaičius drunguose siekdavo iki 3000. Imperatorius Leonas VI Išminčius, pagal rašytinius šaltinius, buvo paliepęs drungus formuoti tik 400 karių dydžio. Tokie drungai turėjo būti jo įsteigtose mažesnės temose.[6]

Nuo XII a. antros pusės žodžiu droungos Graikijoje ėmė vadinti kalnuotus rajonus ir sieti su reikšmėmis 'perėja', 'kalnų grandinė'. XIII a. šis žodis ėmė reikšti ir specialius karinius dalinius, paskirtus saugoti tokius rajonus, kaip anksčiau tai darydavo kleizuros.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Khazdan (1991), p. 664
  2. Rance (2004), pp. 97–105
  3. Vegetius, Epitoma rei militaris III.16, 19
  4. John Chrysostom, Epistulae ad Olympiadem 4.2
  5. Maurice, Strategikon, esp. III.14, IV.5
  6. Treadgold (1995), pp. 104–105