Pereiti prie turinio

Banda (Bizantija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Banda (vns. gr. βάνδον) – karinis dalinys ar teritorinis administracinis vienetas vidurinėje Bizantijos imperijoje.

Pavadinimas kilęs iš lot. bandum 'vėliava', o šis yra germaniškos kilmės. VI a. šiuo žodžiu vadino karinę vėliavą, o netrukus ir karinį dalinį, turėjusį tokią vėliavą. XVIII–XI a. Bizantijos armijoje banda buvo bazinio lygio karinis dalinys. 5-7 bandos sudarydavo turmą, o kelios turmos sudarydavo temą – jungtinę karinę-civilinę provinciją.

Bandos vadas būdavo komes. Pėstininkų bandą sudarydavo 200–400 karių, o kavalerijos – 50–100. Skirtingai negu kiti bizantietiški administraciniai ir kariniai terminai banda buvo naudojamas ir vėlyvojoje Bizantijoje. Šiuo žodžiu vadino ir Trapezundo imperijos teritorinius vienetus, kol ši imperija žlugo.

  • Kazhdan, Alexander, ed. (1991), Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, p. 250, ISBN 978-0-19-504652-6